rmt                                                                                                                                                                                                                        

Filozofi

Letėrsi

Opinione Citate Poezi - Prozė

Mėrgata

Pastėr Shqip  Lojėra

Ballina

Bashkėkohorėt

Gjysma e parė e
shek. XX

Rilindasit
Bejtexhianėt

Shkrimtarė tė huaj 

Nobelistėt

Letra tė hapura, Reagime, Komunikata 

Promovime, Pėrkujtime

Arkivi

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


 

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon


Ballina / Nobelistėt - Ēmimi Nobel pėr Letėrsi dhe lista e laureatėve

 

Ēmimi Nobel pėr Letėrsi dhe lista e laureatėve

Alfred Nobel

Me testament, mė 1896, kimisti Alfred Nobel (1833-1896), vendosi tė shpėrblej shkencėtarė, pushtetarė, shkrimtarė…, me njė fjalė intelektualė mirėbėrės tė njerėzimit nė pesė lėmi : paqė, letėrsi, mjekėsi, fizikė dhe kimi. Fondacioni i posedon shumėn prej dhjetė milionė kurona (pėrafėsisht 1,1 milion €). Ēmimi ndahet pėr ēdo vjet nė Stokholm nga Akademia Suedese pėrgjatė dy javėve tė para tė muajit dhetor. Kur flitet pėr letėrsi, e sipas dėshirės sė testamentlėnėsit Alfred Nobel, fituesi duhet tė jetė autor vepre tė pasur me njė « ideal tė fuqishėm ».

Kandidatėt propozohen nga ana e Akademisė Suedeze ose organizma dhe autoritete tė ngjashme, laureatėt e Ēmimit Nobel pėr letėrsi, shkrimtarė tė njohur ndėrkombtarisht dhe personalitete tė njohura univerzitare. Askush nuk ka mundėsi tė vetpropozohet.

Pėr ēdo vjet, anėtarėt e zhyrisė bėjnė zgjedhjen poshtė-lartė mes tė 350 kandidatėve tė propozuar dhe kėshtu arrijnė nė njė listė pėrfundimtare qė mbahet nė mėsheftėsi totale e tė pėrbėrė nga pesė emra nga tė cilėt katėr bien mirėpo kandidohen atomatikisht pėr vitin vijues. Pėr tė fituar dhe pranuar zgjedhjen, kandidati duhet t’i fitojė me tepėr se gjysmėn e votave (pėlqimeve). Kėto zgjedhje bėhen nė mėnyrė tejet tė mesheftė por shpesh shpallja ka rezonanca politike ; 18 anėtarėt e zgjedhur pėr tėrė jetėn, nuk ngurojnė t’i nderojnė shkrimtarėt e persekutuar apo tė ndaluar pėr publikim nė vendet e tyre respektive.

Ėshtė pėr tė pėrmendur se shum rrallė kėtė Ēmim e ka fituar ndonjė romansier a poet e kjo shkakton njė ndjenjė hilje dhe ngrihen akuza pėr elitizėm e ca herė edhe pėr majtizėm tė zhyrisė. Natyrisht Akademia e Shkencave tė Suedisė hedh poshtė kėta etiketa dhe flet gjithėmonė pėr pavarėsi tė plotė. Megjithatė, ka patur anėtarė qė kanė dhėnė dorėheqje pėr shkak tė dallimeve tė thella nė zgjedhjen e laureatėve. Kjo lidhet gjithashtu me faktin se nobelistėt pėr mė tepėr qė fitojnė njė shumė tė bukur parashė, ata ngrihen lartė nė nivel botėror dhe fitojnė famė tė jashtėzakonshme e kjo ėshtė rast qė nxit spekulime nė gjiun e shum qarqeve letrare nė botė. Megjithate, pėrsėris se sekreti ėshtė i plotė gjer nė shpalljen publike qė do tė thotė se asnjė lajm o kominikatė lidhur me listėn paraprake nuk mund tė bėhet publike.

Ēmimin Nobel pėr letėrsi e dorėzon Mbreti i Suedisė  gjatė ceremonisė oficiale qė mbahet nė « Sallėn e Koncerteve » nė Stckholm, me ēdo 10 tetor ; pėrvjetor i vdekjes sė Alfred nobeli-it. Laureati, pėrpos 10 milionė kuronave dekorohet edhe me njė medalje tė artė dhe dokument tė kaligrafuar si dėshmi pėr statutin e tij dhe motivet pėr tė cilat u « nobelizua ». Ėshtė bėrė traditė qė me kėtė rast, fituesi tė mbaj njė fjalim tė shkurtėr ku flet pėr angazhimin artistik dhe mbi vizionin e tij tė botės.


 

 

Laureatėt e Ēmimit Nobel pėr Letėrsi:

.
1901: R.S Prudhomme Francė 1957 : Albert Camus Francė
1902: Th. Mommsen Gjermani 1958 : Boris Pasternak BRSS  (e refuzoi)
1903 : B. Bjornson Norvegji 1959 : S. Quasimodo Itali
1904 : Frédéric Mistral Fancė dhe 1960 : S-J. Perse Francė
1904 : José Echegaray Spanjė 1961 : Ivo Andriq Jugosllavi
1905 : H. Sienkiewicz Poloni 1962 : John Steinbeck ShBA
1906 : G. Carducci Itali 1963 : Georges Séféris Greqi
1907 : Rudyard Kipling Britani e Madhe 1964 : J-P Sartre Francė (e refuzoi)
1908 : R. Eucken Gjermani 1965 : Mihail A. Shollohov BRSS
1909 : Selma Lagerlöf Suedi 1966 : S. J. Agnon Izrail
1910 : P. von Heyse Gjermani 1966 : Nelly Sachs Suedi
1911 : Maurice Maeterlinck Belgjikė 1967 : M. A. Asturias Guatemalė
1912 : Gerhart Hauptmann Gjermani 1968 : Y. Kawabata Japoni
1913 : Rabidranath Tagora Indi 1969 : Samuel Beckett Irlandė
1914 : nuk u nda 1970 : A. Soljenitsyne, BRSS
1915 : Romain Rolland Francė 1971 : Pablo Neruda Kili
1916 : V. von Heindestam Suedi 1972 : Henrich Böll Gjermani
1917 : Karl Gjellerup Danimarkė 1973 : Patrick White, Australi
1917 : H. Pontoppidan Danimarkė 1974 : E. Johnson, Suedi 
1918 : nuk u nda 1974 : Harry Martinson, Suedi
1919 : Carl Spitteler Zvicėr 1975 : Eugenio Montale, Itali
1920 : Knut Hamsun Norvegji 1976 : Saül Bellow, ShBA
1921 : Anatole France Francė 1977 : V. Aleixandre, Spanjė
1922 : Jacinto Benavente Spanjė 1978 : Issac B. Singer ShBA
1923 : William Butler Yeats Irlandė 1979 : O. Elytis, Greqi
1924 : Wladyslaw Reymont Poloni 1980 : Ceslaw Milosz, Poloni
1925 : George Bernard Shaw Br. e Madhe 1981 : Elias Canetti, Britani e Madhe
1926 : G. Deledda Itali 1982 : G. G. Marquez, Kolombi
1927 : Henri Bergson Francė 1983 : William Golding, Britani e Madhe
1928 : Sindgrid Undset Norvegji 1984 : Jaroslav Seifert, Cekosllovaki
1929 : Thomas Mann Gjermani 1985 : Claude Simon Francė
1930 : Sinclair Lewis, ShBA 1986 : Wole Soyinka, Nigeri
1931 : Erik Axel Karlfeldt, Suedi 1987 : Joseph Brodsky, Ruso-amerikan
1932 : John Galsworthy, Britani e Madhe 1988 : N. Mahfouz Egjipt
1933 : Ivan Aleksejeviē Bunin, BRSS 1989 : Camillo J. Cela Spanjė
1934 : Luigi Pirandello, Itali 1990 : Octavio Paz Meksikė
1935 : nuk u nda 1991 : N. Gordimer Afrikė e Jugut
1936 : Eugene O'Neill, ShBA 1992 : Derek Walcott Saint-Lucia
1937 : Roger Martin Du Gard Francė 1993 : Toni Morrison ShBA
1938 : Pearl Buck ,ShBA 1994 : Oe Kenzaburo, Japoni
1939 : Frans Emil Sillanpaa, Finlandė 1995 : S. Heaney, Irandė
1940 : nuk u nda 1996 : W. Szymborska, Poloni
1941 : nuk u nda 1997 : Dario Fo, Itali
1942 : nuk u nda 1998 : José Saramago, Portugali
1943 : nuk u nda 1999 : Günter Grass, Gjermani
1944 : Johannes Vilhem Jensen, Danimarkė 2000 : Gao Xingjian, Francė
1945 : Gabriela Mistral, Kili 2001 : V. S. Naipaul, Britani e Madhe
1946 : H. Hesse, Zvicėr 2002 : Imre Kertész, Hungari
1947 : André Gide, Francė 2003 : J. M. Coetzee, Afrikė e Jugut
1948 : Thomas S. Eliot, Britani e Madhe 2004 : Elfriede Jelinek, Austri
1949 : William Faulkner, ShBA 2005 : Harold Pinter, Britani e Madhe
1950 : Bertrand Russel, Britani e Madhe 2006 : Orhan Pamuk, Tyrqi
1951 : Par Lagerkvist, Suedi 2007 : Doris Lessing, Britani e Madhe
1952 : Franēois Mauriac, Francė 2008 : J-M Le Clézio, Francė
1953 : Winston Churchill, Britani e Madhe 2009 : Herta Müller, Gjermani
1954 : E. Hemingway, ShBA 2010 : Mario V. Llosa, Peru
1955 : Halldor Laxness, Islandė 2011 : Tomas Tranströmer, Suedi
1956 : Juan Ramon Jimenez, Spanjė 2012 : Mo Yan, Kinė

 

 

 


 

Laureta Miftari >
Vėshtrime filozofike

A e dini se...?

 
     
 

|Portali i citateve | |Citate sipas autorėve |

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| Lumturia| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Tė-pandara| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .