|
Russell
lindi nė Uells, nip i Kryeministrit (John Russell), Bertrandi
konsiderohet themelues i logjikės moderne. Pas
humbjes sė hershme prindėrve, ai gjen nė matematikė mėnyrėn pėr
tė plotėsuar mungesėn e tyre dhe pėr fituar sigurinė e vete
shpirtėrore.
Para
se gjithash Russell ishte logjicien dhe kėshtu bashkė me Alfred
North Whitehead zhvillon njė sistem tė logjikės matematike tė
bazuar nė njė analizė abstrakte tė tė menduarit (1913). Betejat
e tij pėr qetėsi dhe objekcion dhe tė ndėrgjegjes e shtyjnė tė
lėrė postin e tij tė mėsimdhėnėsit nė Trinity College e
pėrpos kėsaj ai edhe burgoset disa herė.
Russell
i jepet filozofisė nėn ndikimin e David Hume dhe George Edward
Moore. Ndėrtoi metodėn e vet "atomizmin logjik" , metodė
kjo, pėr analizimin e propozimeve komplekse duke bė
reduktimin e tyre nė njė sistem (atomist) propozimesh
elementare. Pas pėrpjekjeve tė pa suksesshme pėr tė themeluar
shkollė nė Beacon Hill sipas bindjeve tė veta mbi arsimimin, i
jepet shkrimit si gazetar, shkrimtar dhe konferencier.
Mes viteve 1938 dhe 1944, Russell jep mėsim nė Shtetet e Bashkuara
por i ndalohet mėsimdhėnia pėr shkak tė pozitave tė tij kundėr
fesė, pėr mbrojtjen e lirisė seksuale dhe pėr moskonformizmin e
tij.
Me
tė kėthyer nė Angli, Russell kundėrshton ashpėr pėrdorimitn e
energjisė bėrthamore pėr qėllime ushtarake. Ēmimi
Nobel pėr Letėrsi i vitit 1950, nuk ndalet para pengesave pėr
tė vazhduar betejėn e tij kundėr Luftės sė Vietnamit, pėr tė
cilėn krijoi bashkė me Jean-Paul
Sartre "gjykatėn ndėrkombėtare" kundėr krimeve tė
luftės). Ai madje, nė moshėn 89 vj. u ndalua gjatė njė
demonstrate kundėr bombės atomike.
I
talentuar dhe i shumanshėm, Bertrand Russell arrin rezultate si
filozof, epistemologjist, moralist dhe polemist. Nė frontin
politik, ėshtė aktivist i krahut tė majtė, angazhohetr pėr
humanizėm, paq, mendim tė lirė, antikomunist qė nga udhėtimi e
tij nė BRSS nė vitin 1920, Ka bindjet e veta socio-liberale qė i
afrohen anarkizmit.
Disa
nga veprat:
Problemet e Filozofisė (1912)
Principia Mathematica (me A. N. Whitehead,
1913)
Kah liria: socializmi, anarkia dhe
sindikalizmi (1918)
Hyrje nė filozofinė e matematikės (1919)
ABC-ja e Relativitetit (1925)
Ajo qė unė besoj (1925)
Pse unė nuk jam i krishter (1927)
Sjelljet (Doket) dhe parimet e moralit
(1929)
Martesa dhe morali (1932)
Pushtimi i lumturisė (1930)
Edukata dhe rendi shoqėror (1932)
Historia e filozofisė perėndimore (1946)
Njohuria e njeriut, qėllimi dhe kufijtė e
saj (1948)
Ndikimi i shkencės mbi shoqėrinė (1952)
Feja dhe Shkenca (1957)
Pėrktheu
dhe adaptoi: Filolet
|
