|
Maurice Polydore Marie Maeterlinck
Bernard ėshtė shkrimtar belg frankofon nga Flandria. Lindi nė
Gand (Gent) me 29 gusht 1862 dhe vdiq nė Nice, mė 5 maj 1949. Ėshtė
fitues i Ēmimit Nobel pėr Letėrsi mė vitin 1911.
Maurice Maeterlinck ėshtė i pari nga tre fėmijėt e kėsaj familje
frankofone borgjeze, borgjeze, e shum konservator. Pas studimeve nė
kolegjin jezuit tė Shėn Barbara-sė nė Gent, Maeterlinck botoi nė 1885
poezitė e frymėzim parnassian tė Belgjikės sė Re. Mandej, shkoi nė
Paris, ku u takua me shumė shkrimtarė tė cilėt do tė ndikojnė tek
ai, si Stéphane Mallarmé dhe Villiers de l'Isle-Adam
Ky i fundit e
njoftoi atė me pasuritė e idealizmit gjerman (Hegel, Schopenhauer). Nė
tė njėjtėn kohė, Maeterlinck njihet me veprėn e Ruysbroeck-ut lAdmirable,
mistik flamand i shek . tė XIV tė cilit i pėrktheu shkrimet e titulluar
Stolitė e netėve spirituale.
Nė kėtė frymė, ai iu pėrkushtua
Novalis-it dhe hyn nė kontakt me romantizmin e Iena-s (Gjermani,
1787-1831, rreth August-it, Friedrich Schlegel-it dhe revistės Athenä
eum), pararendės tė drejtpėrdrejt tė simbolizmit. Veprat e botuara tė
Maeterlinck-ut nė mes tė 1889 dhe 1896 janė krijime me ndikim
gjermanik.
 Nė
gusht 1890 ai u bė i famshėm brenda natės, nė sajė tė njė artikull
tė bujshėm tė Octave Mirabeau « Le Figaro » mbi Princeshėn
Maleine.
Nė vitin 1895, ai u takua kantarisėn Georgette Leblanc, motra e
Maurice Leblanc-ut, me tė cilėn mban, rreth 1897, njė sallon nė Paris
nė Villa Dupont Fort: vendtakim, ne mes tjerash tė Oscar Wilde, Paul
Fort, Stéphane Mallarmé, Camille Saint-Saens, Anatole France, Auguste
Rodin. Nė 1902, shkroi Monna Vanna, ku luan Georgette Leblanc. Jetoi me
te deri nė vitin 1918 e mė vitin vijues u martua me aktoren e re Renée
Dahon tė cilėn e pat njohur qė mė 1911.
Maurice Maeterlinck, ngriti pallatin e vet, Orlamonde, rezidencė kjo shumė
e kėndshėme, ku jetoi me gruan e tij.
Nė
1921, ai nėnshkroi njė manifest kundėr flamandizimit tė Universitetit
frankofon tė Gand-it (Gent),
Ēmimin
Nobel pėr Letėrsi e fitoi nė 1911, mandej me 12 janar 1920, fitoi
le Grand Cordon de l'Ordre de Léopold dhe mė pas, Mbreti Albert nė
vitin 1932 e shpalli Kont. Nė 1935, gjatė njė qėndrimi nė Portugali,
shkruante parathėniet e fjalimeve politike tė Kryetarit Salazar: Revolucion
nė paqė. Nė vitin 1939, ai shkoi nė Shtetet e Bashkuara pėr tėrė
kohėzgjatjen e luftės. U kėthye nė Francė nė vitin 1947. Vdiq
nė Nice nė vitin 1949.
Adaptoi:
Filolet
Veprat:
(Titujt e
origjinalit)
Serres
chaudes
La
Princesse Maleine
LIntruse
Les
Aveugles
Les
Sept Alladine et Palomides
Intérieur
La
Mort de Tintagiles
Aglavaine
et Sélysette
Le
Trésor des humbles
Douze
La
Sagesse et la destinée
Ariane
et Barbe-Bleue
Sur
Béatrice
La
Vie des abeilles
Monna
Vanna
Joyzelle
LOiseau
bleu
LIntelligence des fleurs |
La
Mort
Marie-Magdeleine
LHōte
inconnu
Le
Miracle de saint Antoine
Le
Grand Secret
Les
Fianēailles
La
Puissance des morts
La
Vie des termites
La
Vie de lespace
La
Grande Féerie
La
Vie des fourmis
LAraignée
de verre
La
Grande Loi
Avant
le grand silence
LAutre
Monde ou le cadran stellaire
Jeanne
dArc
Bulles
bleues
|
Prona e Maeterlinck-ut
ku jetoi me gruan Renée Dahon
|
