| George
Bernard Shaw lindi mė 26.07. 1856 nė Dublin nė njė familje
tė fisnikėrisė protestante dhe morri njė kulturė tė gjėrė letrare dhe muzikore. Nė moshėn njėzet vjeēare,
shkoi te nėna e tij nė Londėr, e cila jetonte e ndarė nga
burri alkoolik,George filloi tė interesohet pėr ekonomi
politike dhe socializėm. Zbuloi Marksin dhe u pajis me ide tė tija. Pėrveē angazhimit tė tij
si aktivist politik, ai u bė kritik i artit dhe muzikės, mandej
i dramės si dhe autor i shumė eseve.
Pas njė pėrpjekje tė
madhe pėr tė botuar pesė romanet e tij si fillestar tė cilėt
nuk bėnė aspak bujė, George Bernard Shaw duke filluar nga 1892
iu rrek teatrit dhe shkroi mbi se pesėdhjetė pjesė. Zhvilloi njė
stil karakteristik me humor, ku edhe arriti tė njihet si mjeshtėr
i padiskutueshėm i teatrit anglez. Nė veprat e tij tė hershme tė
angazhuara shum nė jetėn shoqėrore por jo aq tė luajtura, Shaw
shqyrtonte keqtrajtimet e kohės sė tij. Vepra qė i dha hov nė
botėn letrare qe pjesa « Heroi dhe Soldieri » (The
Hero and the Soldier (1894) qė u vu nė sqenė mė 1894 nė SHBA.
Me kėtė, fillon fama e tij ndėrkombėtare.
|
Shtėpia ku jetonte G.B. Shaw
|
Nė kėtė kohė, ai frekuanton « Fabian Society » ku
takohet me Charlotte Payne Townshend me tė cilėn martohet mė
1898. I prekur nga sėmundja dhe ngarkesa e punės sė pandėrprerė
ai zvoglont pak aktivitetin politik. Martesa dhe sukseset e shtynė
qė tė ndėrpres gjithashtu edhe me jetėn e bohemit qė bėnte
por nuk ndėrpreu aktivitetin e tij pėr ēėshtjet sociale.
Filloi ti jepet plotėsisht veprimtarisė letrare duke shkruar
pjesė nė tė cilat i tallė konformizmat shoqėrore. Me talent tė
rrallė, me famė tė madhe ndėrkombėtare dhe me punė tė
palodhshme ai arrin tė bėhet laureat i Ēmimit Nobėl pėr Letėrsi
mė vitin 1925. Mė 1939 i ndahet « Oscar » pėr
sqenarin e adaptuar pėr kinema tė « Pygmalion »,
nderim tė cilin nuk e ēmonte gati aspak ; statuetėn e pėrdorte
si shul pėr mbylljen e dyerėve tė shtėpisė.
Aktiv gjer nė ditėt
fundit tė jetės, vdiq nė moshėn 94 vjeēare mė 2. 11. 1950 nė
Ayot Saint Lawrence.
Veprat mė tė
njohura :
Romane
- Immaturity
- Cashel
Byron's Profession
- An
Unsocial Socialist
- The
Irrational Knot
- Love
Among the Artists
Dramė
- Mrs. Warren's
Profession (1893)
- The Hero and the
Soldier (1894)
- Candida (1894)
- The Man of Destiny
(1896)
- The Devil's Disciple
(1896)
- Caesar and Cleopatra
(1898)
- Man and Superman (1903)
- Pygmalion (1912)
- Heartbreak House (1919)
- Back to Methuselah
(1920)
- Saint Joan (1923)
- Saint Joan (1924, 1939)
- The Apple Cart (1929)
- Too True To Be Good
(1931)
- In Good King Charles's
Golden Days (1939)
- Shakes versus Shav
(1949)
Ese
- Quintessence
of Ibsenism (1891)
- The
Perfect Wagnerite, Commentary on the Ring (1898)
- Maxims
for Revolutionists (1903)
- Preface
to Major Barbara (1905)
- How
to Write a Popular Play (1909)
- Treatise
on Parents and Children (1910)
- Common
Sense about the War (1914)
- The
Intelligent Woman's Guide to Socialism and Capitalism (1928)
- Dictators
Let Us Have More of Them (1938)
Nathalie
de Maulignac
Pėrktheu: Filolet
|
