| |
Selma Lagerlöf, romansiere
suedeze, lindi mė 1858 nė Marbacka tė Suedisė, nė njė tė lashtė tė
Värmland-it. Mes viteve 1885/95 punon si mėsuese pranė shkollės pėr
vajza nė Lndskrona. Mė 1890 nga gazeta e pėrkohshme Idun, iu nda cmimi
pėr novelė mė tė mirė pėr pesė kapitujtė e saj Gösta Berlings
saga qė u publikua vitin vijues. Duke filluar nga 1895, hoqi dorė prej mėsuesisė
dhe udhtoi nė Itali (1895), Palestinė dhe Egjipt (1899) dhe njiherit iu
pėrkushtua letėrsisė.
 Vepra
e saj mė e njohur, Udhėtimi i mrekullueshėm i Nils Holgersson-it, ėshtė
nė tė vėrtetė njė kėrkesė ndaj saj pėr tė ju mėsuar gjeografinė
e atdheut shkollarėve tė Suedisė. Suksesi i madh i librit i mundėsoi
asaj tė riblej pasurinė familjare nė Marbackė, tė shitur mė 1887. Mė
1919 Selma Lagerlöf u largua definitivisht nga shtėpia e saj dimėrore nė
Falun dhe u vendos nė Marback ku edhe shndrroi shtėpinė e ēiflikut tė
saj nė rezidencė neoklasike. Aty edhe vdes me 1940.
Selma Lagerhöf ėshtė
femra e parė tė marrun ēmimin Nobėl mė 1909 si dhe e para e
zgjedhur nė Akademinė suedeze.
Vepra e saj gjeti frymėzim nė
legjendat dhe historinė e regjionit tė Värmland-it, bukuritė e tė
cilit u pėrshkruan me imagjinatė tė madhe lirike dhe nė njė mėnyrė
tė mrekullueshme.
Nė webfaqen e Akademisė
suedeze, Sven Delblanc shprehet :
|
Rezidenca ku jetonte Selma
|
"Selma
Lagerlöf ėshtė suedeze e nordike, por pėrveē kėsaj, ėshtė
provinciale, gjė qė shpjegon forcėn e saj. Ripėrsrirja letrare shpesh
duket tė buthton nga perandoritė "kulturore" tė Islandės,
Irlandės e Amerikės Latine. Värmland ėshtė njė nga krahinat
periferike, tė largėta, tė izoluaar nga qendrat kulturore tė Evropės.
Shtresat e larta, fisnikėria e e imėt, pronarė,- tė cilėt ishin vetėm
njė shtresė e pakicė, u detyruan tė mbėshteten nė talentet e tyre
personale pėr tė luajtur njė kuartet Haydn-it, pėr tė prezentuar njė
skemė, lexim me pasion, e me zė tė lartė tė novelave historike tė
Walter Scott-it, Dickens-it, Dumas, Carlyle-it, dhe sidomos duke treguar
histori. Arti i historisė gojore ėshtė pėrjetėsuar nė shtėpi ēifligarėsh
qė mezi ia tejkalonin madhėsisė sė fermave fermave. Kjo krahinė ishte
evetėdijshėme pėr rangun e vet dhe pėr pėrgjegjėsitė e saja
kulturore, kurse bazat shoqėrore dhe ekonomike, ishin tė aferta me
fshatarsin. Traditat dhe legjendat e shtresave tė gjera popullore depėrtuan
pra gjer nė sallone. Tradita epike dhe folklorike transmetohej nga gratė.
Kjo ishte gjendja qė veēonte Marbacka-nė, shtėpinė ku Selma Lagerlöf
kaloi vitet e rinisė".
Veprat kryesore:
- Gösta
Berlings saga,
roman, 1891 (Legjenda e Gösta Berlings-it)
- Osynliga länkar, 1894
- Antikrists mirakler, 1897
- Drottningar i Kungahälla,
novela, 1899
- En herrgårdssägen, roman,
1899
- Jerusalem, roman nė du volume
(1901-1902)
- Jerusalem i Dalarna, 1901
- Herr Arnes penningar, novela,
1904
- Kristuslegender, 1904
- Liljecronas hem, 1911
- Körkarlen, roman, 1912
- Kejsarn av Portugallien, 1914
- Troll och människor,
t. 1, 1915 ; t. 2, 1921
- Bannlyst,
roman, 1918
- Zachris Topelius (1920)
- Mårbacka, 1922
- Löwensköldska ringen, 1925
- Charlotte Löwensköld, 1925
- Anna Svärd, 1928
- Ett barns memoarer, 1930
- Dagbok för Selma Ottilia Lovisa
Lagerlöf, 1932
- Höst : berättelser och tal,
1933
- Från skilda tider, t. 1, 1943
et t. 2, 1945
- Julklappsboken : och andra berättelser,
tregime, 1993
|
|
Rradhitje
sipas vitit:
1901: R.S
Prudhomme
1902: Th. Mommsen
1903 : B. Bjornson
1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray
1905 : H. Sienkiewicz
1906 : G. Carducci
1907 : Rudyard Kipling
1908 : R. Eucken
1909 : Selma Lagerlöf
1910 : P. von Heyse
1911 : M. Maeterlinck
1912 : G. Hauptmann
1913 : R. Tagora
1914 : nuk u nda
1915 : Romain Rolland
1916: von Heindestam
1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan
1918 : nuk u nda
1919 : Carl Spitteler
1920 : Knut Hamsun
1921 : Anatole France
1922 : J. Benavente
1923 : W. B. Yeats
1924 : W. Reymont
1925 : G. B. Shaw
1926 : G. Deledda
1927 : Henri Bergson
1928 : Sindgrid Undset
1929 : Thomas Mann
1930 : Sinclair Lewis
1931 : Erik A. Karlfeldt
1932 : J. Galsworthy
1933 : Ivan A. Bounine
1934 : Luigi Pirandello
1935 : nuk u nda
1936 : Eugene O'Neill
1937 : R. M. Du Gard
1938 : Pearl Buck
1939 : F. E. Sillanpaa
1940 : nuk u nda
1941 : nuk u nda
1942 : nuk u nda
1943 : nuk u nda
1944 : J. V. Jensen
1945 : Gabriela Mistral
1946 : H. Hesse
1947 : André Gide
1948 : Thomas S. Eliot
1949 : W. Faulkner
1950 : B. Russel
1951 : Par Lagerkvist
1952 : F. Mauriac
1953 : W. Churchill
1954 : E. Hemingway
1955 : H. Laxness
1956 : J. R. Jimenez
1957 : Albert Camus
1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
1959 : S. Quasimodo
1960 : S-J. Perse
1961 : Ivo Andriq
1962 : John Steinbeck
1963 : Georges Séféris
1964 : J-P Sartre (u refuzua).
1965: M. A. Cholokhov
1966 : S. J. Agnon dhe Nelly
Sachs
1967 : M. A. Asturias
1968 : Y. Kawabata
1969 : Samuel Beckett
1970 : A. Soljenitsyne
1971 : Pablo Neruda
1972 : Henrich Böll
1973 : Patrick White
1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
1975 : E. Montale
1976 : Saül Bellow
1977 : V. Aleixandre
1978 : Issac B. Singer
1979 : O. Elytis
1980 : Ceslaw Milosz
1981 : Elias Canetti
1982 : G. G. Marquez
1983 : William Golding
1984 : Jaroslav Seifert
1985 : Claude Simon
1986 : Wole Soyinka
1987 : Joseph Brodsky
1988 : N. Mahfouz
1989 : Camillo J. Cela
1990 : Octavio Paz
1991 : N. Gordimer
1992 : Derek Walcott
1993 : Toni Morrison
1994 : Oe Kenzaburo
1995 : S. Heaney
1996 : W. Szymborska
1997 : Dario Fo
1998 : José Saramago
1999 : Günter Grass
2000 : Gao Xingjian
2001 : V. S. Naipaul
2002 : Imre Kertész
2003 : J. M. Coetzee
2004 : Elfriede Jelinek
2005 : Harold Pinter
2006 : Orhan Pamuk
2007 : Doris Lessing
2008 : J-M Le Clézio
2009 : Herta Müller
2010 : Mario V. Llosa
Ballina |
