| |
Lindi nė Hillsboro tė Virxhinisė
kurse u rit nė Kinė ku prodėrit e saj Sydenstricker ishin misionerė
prezbiterianė. Ata jetuan Ēink Jang, qytet i vogėl nė kryqėzimin e
lumit Jang Ce dhe Kanalit tė Madh,nė provincėn Kiang Su. Babai ishte
gjithėmonė nė qarkullim duke kėrkuar njerėz pėr ti konvertuar
kurse nėna hapi njė klinikė tė vogėl pėr tė ndihmuar femrat kineze.
 Qė
nga fėmijėria Pearl flet anglisht dhe kinezisht e mėsimet e para i merr
nga e ėma dhe nga mėsuesi privat Z. Kung. Mė 1900, rebelimi « Bokser »
i detyroi qė familja tė largohet nga Shangai pėr nė Amerikė. Kėtu
ajo hyri nė Univerzitetin pėr femra Randolph-Macon ku diplomoi mė 1914.
Pas kėsaj, ajo u kėthye nė Kinė duke ju bashkangjitur kėshtu prindėrve
tė cilėt ishin rivendosur kėtu ca kohė mė parė. Gjatė vitit 1915,
ajo njihet me John Buck-un, ekonomist dhe agronom me tė cilin martohet mė
1917 dhe jetojnė nė njė provincė rurale tė varfėr. Nga kėtu Pearl
Buck do tė vjelė materjen pėr The Good earth (Toka e mirė) si dhe
pėr romanet tjerė mbi jetėn nė Kinė.
Mė 1921 lindėn vajzė (Carol), e
cila paraqet shenja tė vonesės mendore. Pearl nuk do tė ketė mė fėmijė
sepse pėsoi njė operacion nga tumori nė mitėr. Mė 1925 bashkėshortėt
edhe pse nuk jetonon nė harmoni, adoptuan njė fėmijė (Janice). Martesa
jo e lumtur qėndroi 18 vjet.
Nė vitet 1920/33 Pearl me familjen jetoi nė Nankin nė kampin e
univerzitetit ku punonte bashkė me burrin. Gjatė shpėrthimit tė
incidenteve tė marsit 1927 nė tė cilat pėrballoheshin nacionalistėt
Ēan Kai Shek-ut, komunistėt dhe shefa tė ndryshėm luftarak, shum tė
huaj u vranė prandaj familja Buck duke zėnė vend nė njė anije
luftarake amerikane, iku nė Japoni ku e kaluan vitin e mandej u rikėthyen
nė Nankin edhepse gjendja nuk ishte akoma stabile.
Tani ajo filloi botimin e
tregimeve (20 sosh) nė faqet e gazetave tė ndryshme si
Nation, The Chinese Recorder, Asia etj.
Romanin e saj tė parė, East
Wind, West Wind e shtypi mė vitin 1930 tek botuesi Richard Walsh i
cili mė vonė, pas shkunorėzimit do tė bėhet bashkėshort i saj i dytė.
romanin e tij tė parė (Lindje Era, Era Perėndimi) u botua nė 1930 deri
nė ditėn e publikimit, duke pėrfshirė Richard John Walsh pėr t'u bėrė
burri i dytė Pearl pas divorcit tė saj ishte pėrgjegjės.
Mė 1931, botoi romanin e dytė The Good Earth (Toka e mirė)
me tė cilin arriti njė triumf tė vėrtetė : nė 1931 dhe 1932 qe
libri mė i shitur, fitoi Ēmimin Pulitzer (1932) si dhe u bė
adaptimi pėr film nga ana MGM (1937).
 Mė
1934 pėrsėri trazira nė Kinė, por edhe pėr tė qenė mė afėr
Walsh-it dhe vazės sė vete Carol qė ishte e vendosur nė njė
institucion tė specializuar, Pearl u kėthye ne ShBA dhe bleu fermėn
Green hills Farm.
Mė 1938 iu nda Ēmimi Nobel pėr Letėrsi, dhe kėshtu u bė femra
e parė amerikane laureate nobeliste. Ky ēmim ju nda pėr vepėr jetėsore.
Ajo ka shkruajtur rreth 70 romane, novela, jetėshkrime, poezi, letėrsi fėminore
dhe pėrkthime tė shumta nga kinezishtja.
Me tė kėthyer nė ShBA, ajo fillon
tė veproj pėr tė drejtat qytetare tė gruas. Me burrin e saj themeloi
Shoqatėn « Lindje_Perėndim » me qėllim tė njohjes
kulturore dhe mirėkumtimin Azi Perėndim. Mė vonė, e shokuar nga
fakti se fėmijtė me origjinė tė pėrzier dhe aziatikė nuk mund tė
adaptohen, krijoi mė 1949 Welcome House, instutin e parė ndėrkombėtar
ndėr-racor pėr adoptime. Me burrin e vet ajo adoptoi edhe gjashtė fėmijė.
Mė 1964 ajo themeloi akoma fondacionin Pearl S. Buck pėr amerikano-aziatikėt
tė cilėt nuk arrinin tė adoptohen dhe kėshtu ju ndante bursa. Rreth
dhjetė mijė fėmijė tė shteteve aziatike morrėn kėtė bursė.
Pearl Buck vdiq nė 1973 dhe pushon nė Hills Green Farm.
Veprat:
Autobiografi:
- My Several Worlds (1954)
- A Bridge For Passing (1962)
Biografi:
- The Exile (1936)
- Fighting Angel (1936)
Novela:
- East Wind:West Wind (1930)
- The House of Earth (1935)
- The Good Earth (1931)
- Sons (1933)
- A House Divided (1935)
- The Mother (1933)
- This Proud Heart (1938)
- The Patriot (1939)
- Other Gods (1940)
- China Sky (1941)
- Dragon Seed (1942)
- The Promise (1943)
- China Flight (1943)
- The Townsman (1945)
- Portrait of a Marriage (1945)
- Pavilion of Women (1946)
- The Angry Wife (1947)
- Peony (1948)
- The Big Wave (1948)
- A Long Love (1949)
- Kinfolk (1950)
- God's Men (1951)
- The Hidden Flower (1952)
- Come, My Beloved (1953)
- Voices in the House (1953)
- Imperial Woman (1956)
- Letter from Peking (1957)
- Command the Morning (1959)
- Satan Never Sleeps (1962)
- The Living Reed (1963)
- Death in the Castle (1965)
- The Time Is Noon (1966)
- Matthew, Mark, Luke and John (1967)
- The New Year (1968)
- The Three Daughters of Madame Liang
(1969)
- Mandala (1970)
- The Goddess Abides (1972)
- All Under Heaven (1973)
- The Rainbow (1974)
Tregime tė shkurta:
- The First Wife and Other Stories (1933)
- Today and Forever: Stories of China
(1941)
- Twenty-Seven Stories (1943)
- Far and Near: Stories of Japan, China, and
America (1949)
- Fourteen Stories (1961)
- Hearts Come Home and Other Stories
(1962)
- Stories of China (1964)
- Escape at Midnight and Other Stories
(1964)
- The Good Deed and Other Stories of Asia,
Past and Present (1969)
- Once Upon a Christmas (1972)
- East and West Stories (1975)
- Secrets of the Heart: Stories (1976)
- The Lovers and Other Stories (1977)
- Mrs. Stoner and the Sea and Other Stories
(1978)
- The Woman Who Was Changed and Other Stories
(1979)
- The Good Deed (1969)
- "Christmas Day in the Morning"
- "The Refugee"
- "The Chinese Children Next Door"
- "The Enemy"
- "The Frill"
Tė tjera:
- Of Men and Women (1941)
- How It Happens: Talk about the German
People, 19141933, with Erna von Pustau (1947)
- The Child Who Never Grew (1950)
- The Man Who Changed China: The Story of Sun
Yat-sen (1953)
- My Several Worlds (1954)
- For Spacious Skies (1966)
- The People of Japan (1966)
- The Kennedy Women (1970)
- China as I See It (1970)
- The Story Bible (1971)
- Pearl S. Buck's Oriental Cookbook (1972)
|
|
Rradhitje
sipas vitit:
1901: R.S
Prudhomme
1902: Th. Mommsen
1903 : B. Bjornson
1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray
1905 : H. Sienkiewicz
1906 : G. Carducci
1907 : Rudyard Kipling
1908 : R. Eucken
1909 : Selma Lagerlöf
1910 : P. von Heyse
1911 : M. Maeterlinck
1912 : G. Hauptmann
1913 : R. Tagora
1914 : nuk u nda
1915 : Romain Rolland
1916: von Heindestam
1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan
1918 : nuk u nda
1919 : Carl Spitteler
1920 : Knut Hamsun
1921 : Anatole France
1922 : J. Benavente
1923 : W. B. Yeats
1924 : W. Reymont
1925 : G. B. Shaw
1926 : G. Deledda
1927 : Henri Bergson
1928 : Sindgrid Undset
1929 : Thomas Mann
1930 : Sinclair Lewis
1931 : Erik A. Karlfeldt
1932 : J. Galsworthy
1933 : Ivan A. Bounine
1934 : Luigi Pirandello
1935 : nuk u nda
1936 : Eugene O'Neill
1937 : R. M. Du Gard
1938 : Pearl Buck
1939 : F. E. Sillanpaa
1940 : nuk u nda
1941 : nuk u nda
1942 : nuk u nda
1943 : nuk u nda
1944 : J. V. Jensen
1945 : Gabriela Mistral
1946 : H. Hesse
1947 : André Gide
1948 : Thomas S. Eliot
1949 : W. Faulkner
1950 : B. Russel
1951 : Par Lagerkvist
1952 : F. Mauriac
1953 : W. Churchill
1954 : E. Hemingway
1955 : H. Laxness
1956 : J. R. Jimenez
1957 : Albert Camus
1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
1959 : S. Quasimodo
1960 : S-J. Perse
1961 : Ivo Andriq
1962 : John Steinbeck
1963 : Georges Séféris
1964 : J-P Sartre (u refuzua).
1965: M. A. Cholokhov
1966 : S. J. Agnon dhe Nelly
Sachs
1967 : M. A. Asturias
1968 : Y. Kawabata
1969 : Samuel Beckett
1970 : A. Soljenitsyne
1971 : Pablo Neruda
1972 : Henrich Böll
1973 : Patrick White
1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
1975 : E. Montale
1976 : Saül Bellow
1977 : V. Aleixandre
1978 : Issac B. Singer
1979 : O. Elytis
1980 : Ceslaw Milosz
1981 : Elias Canetti
1982 : G. G. Marquez
1983 : William Golding
1984 : Jaroslav Seifert
1985 : Claude Simon
1986 : Wole Soyinka
1987 : Joseph Brodsky
1988 : N. Mahfouz
1989 : Camillo J. Cela
1990 : Octavio Paz
1991 : N. Gordimer
1992 : Derek Walcott
1993 : Toni Morrison
1994 : Oe Kenzaburo
1995 : S. Heaney
1996 : W. Szymborska
1997 : Dario Fo
1998 : José Saramago
1999 : Günter Grass
2000 : Gao Xingjian
2001 : V. S. Naipaul
2002 : Imre Kertész
2003 : J. M. Coetzee
2004 : Elfriede Jelinek
2005 : Harold Pinter
2006 : Orhan Pamuk
2007 : Doris Lessing
2008 : J-M Le Clézio
2009 : Herta Müller
Ballina |
