| |
Ernest
Hemingway lindi 21 korrik 1899 nė Ēikago. Babai i tij ishte mjek kurse
pėr pasion kishte gjyetarinė dhe peshkatarinė. Nėna e tij ishte
muzikante dhe ėndėrronte tė ketė vajzė por ja lindi Ernesit i cili
kaloi rininė i dhėnė pas peshkimit e gjyetisė dhe mė vonė tregoi
historitė e tyre lidhur me kėto dy pasione. Nė ndėrkohė, fillon tė
merret me gazetari pranė « Kansas City Star ».
Mė
1917, ai u bashkua me Kryqin e Kuq si ambulancier nė frontin e luftės
nė Itali dhe kėtu, nė moshėn 18 vjeēare plagoset rėndė dhe dėrgohet
nė spitalin e Milanos ku dashurohet me njė infirmiere dhe pėr kėtė
shkak ngriti dorė nga armėt e kjo qe njėherit
edhe filli i thurrjes sė veprės Lamtumirė armė (A
farewell to Arms)
qė doli nga shtypi mė 1929.
Me kėthim nė SHBA, u martua me Hadley Richardson por mendja i
rinte gjithėmonė nė Europė. Sė fundi arrin tė shkėpus njė mision
gazetarie dhe akoma si i panjohur, vendoset nė Paris. Kėtu njihet me
Gertrude Stein e cila ia mėson stilin e shkrimit tė saktėsishėm, tė
qartė e liruar nga ngarkesa me fjali tė shprazėta e tė panevojshme.
Nė fillim botoi Tre tregime e dhjetė
poezi (1923) e mė
1925, Nė kohėn tonė , vepra nė tė cilat pėrshkruan dhunėn,
dhimbjet dhe kujtimet e luftės qė nuk arriti ti shlyej tėrė jetės.
Kujtimet e plagės do ta pėrcjellin gjithėmonė dhe do tė bėhen
obsesion i veprės sė pėrgjithėshme tė autorit.
Nė veprėn Dielli lind gjithashtu,
(1926) e cila pati sukses tė papritur, flet pėr heroin e tij tė
tredhur nga predha tė cilit vrapi pas kėnaqsive nuk i mshefin as
zbusin vuajtjet. Vepra pėrcjell jetėn e tė mėrguarve tė rinj tė anės
sė majtė tė Senės (La seine) pėr tė cilėt. « Kjo ėshtė
storje e gjeneratės sė humbur »
pat thėnė Gertrude Stein kur lexoi kėtė vepėr.
Nė
majin e vitit 1925, njihet me Fitzgerald-in e famshėm por tė cilin ai
akoma nuk e njeh. Dhe ky, themi lirisht, se ėshtė ndėr tė parėt nė
mos i pari qė vėrejti talentin e madh tė Hemingway-it. Nė mes tyre
lindi njė miqėsi e vėrtetė
por edhe njė rivalitet i madh.
Nė
ndėrkohė e pėrcjellin ngjarje
tė vėshtira si vetėvrasja e babait, ēkunorėzimi por edhe diēka mė
e lumtur si psh. rimartesa dhe botimi i veprės sė mėlartėpėrmendur
Lamtumirė armė. Mė
1930 vendoset nė
Key
West tė Floride-s
ku
edhe shkroi Vdekja nė pasditė
ku flitet pėr koridėn.
Mė
1936 e gjejmė nė Spanjė, tė angazhuar nė krahun e forcave
republikane. Kėtu bėhet alkoolik por vazhdon tė shkruaj dhe boton
librin To have and have not (1937)
qė ka pėr temė padrejtėsinė shoqėrore tė kohės sė vet dhe mė
1940 boton librin For whom bell tolls qė ėshtė njė inspirim
nga angazhimi i tij nė Luftėn e Spanjės.
Prej
Spanje vendoset
nė Havanė gjer mė 1944 nga kėthehet rishtazi nė Paris. Nė
ndėrkohė pat botuar The snows of Kilimandjaro (1936). Mė 1950 shkroi Pėrtej lumit qė
njėherit ėshtė vepra e fundit me brendi dashurie ku flitet pėr njė
kolonel tė moshuar tė armatės amerikane dhe njė venedikase nėntėmbėdjetė
vjeēare. Mė 1952 del The old man and the sea
ku denoncon brishtėsinė e sukseit material kurse mė 1954 fiton
Ēmimin Nobel.
I
moshuar dhe i sėmurė, i mbyllur nė pronėn e vet nė Idaho, me 2
qershor 1961, pėrfundon jetėn duke bėrė vetėvrasje.
Tre
vjet pas vdekjes i botohet Parisi ėshtė njė festė.
|
Veprat
sipas vitit tė daljes (titujt origjinal):
- Three
Stories and Ten Poems, (1923)
- The
Torrents of Spring, (1925)
- In
Our Time, (1925)
- The
Sun Also Rises, (1926)
- Men
Without Women, (1927)
- A
Farewell to Arms, (1929)
- Death
in the Afternoon, (1932)
- The
Snows of Kilimanjaro, (1932)
- Winner
Takes Nothing, (1933)
- Green
Hills of Africa, (1935)
- The
Fifth Column, (1938)
- The
First Forty-Nine Stories, (1938)
- For
Whom the Bell Tolls, (1940.)
- Across
the River and Into the Trees, (1950)
- The
Old Man and the Sea, (1952)
- A
Moveable Feast, (1964)
- Islands
in the Stream, (1970)
- The
Garden of Eden, (1987)
- True
at First Light, (1999)
|
|
|
Rradhitje
sipas vitit:
1901: R.S
Prudhomme
1902: Th. Mommsen
1903 : B. Bjornson
1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray
1905 : H. Sienkiewicz
1906 : G. Carducci
1907 : Rudyard Kipling
1908 : R. Eucken
1909 : Selma Lagerlöf
1910 : P. von Heyse
1911 : M. Maeterlinck
1912 : G. Hauptmann
1913 : R. Tagora
1914 : nuk u nda
1915 : Romain Rolland
1916: von Heindestam
1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan
1918 : nuk u nda
1919 : Carl Spitteler
1920 : Knut Hamsun
1921 : Anatole France
1922 : J. Benavente
1923 : W. B. Yeats
1924 : W. Reymont
1925 : G. B. Shaw
1926 : G. Deledda
1927 : Henri Bergson
1928 : Sindgrid Undset
1929 : Thomas Mann
1930 : Sinclair Lewis
1931 : Erik A. Karlfeldt
1932 : J. Galsworthy
1933 : Ivan A. Bounine
1934 : Luigi Pirandello
1935 : nuk u nda
1936 : Eugene O'Neill
1937 : R. M. Du Gard
1938 : Pearl Buck
1939 : F. E. Sillanpaa
1940 : nuk u nda
1941 : nuk u nda
1942 : nuk u nda
1943 : nuk u nda
1944 : J. V. Jensen
1945 : Gabriela Mistral
1946 : H. Hesse
1947 : André Gide
1948 : Thomas S. Eliot
1949 : W. Faulkner
1950 : B. Russel
1951 : Par Lagerkvist
1952 : F. Mauriac
1953 : W. Churchill
1954 : E. Hemingway
1955 : H. Laxness
1956 : J. R. Jimenez
1957 : Albert Camus
1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
1959 : S. Quasimodo
1960 : S-J. Perse
1961 : Ivo Andriq
1962 : John Steinbeck
1963 : Georges Séféris
1964 : J-P Sartre (u refuzua).
1965: M. A. Cholokhov
1966 : S. J. Agnon dhe Nelly
Sachs
1967 : M. A. Asturias
1968 : Y. Kawabata
1969 : Samuel Beckett
1970 : A. Soljenitsyne
1971 : Pablo Neruda
1972 : Henrich Böll
1973 : Patrick White
1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
1975 : E. Montale
1976 : Saül Bellow
1977 : V. Aleixandre
1978 : Issac B. Singer
1979 : O. Elytis
1980 : Ceslaw Milosz
1981 : Elias Canetti
1982 : G. G. Marquez
1983 : William Golding
1984 : Jaroslav Seifert
1985 : Claude Simon
1986 : Wole Soyinka
1987 : Joseph Brodsky
1988 : N. Mahfouz
1989 : Camillo J. Cela
1990 : Octavio Paz
1991 : N. Gordimer
1992 : Derek Walcott
1993 : Toni Morrison
1994 : Oe Kenzaburo
1995 : S. Heaney
1996 : W. Szymborska
1997 : Dario Fo
1998 : José Saramago
1999 : Günter Grass
2000 : Gao Xingjian
2001 : V. S. Naipaul
2002 : Imre Kertész
2003 : J. M. Coetzee
2004 : Elfriede Jelinek
2005 : Harold Pinter
2006 : Orhan Pamuk
2007 : Doris Lessing
2008 : J-M Le Clézio
2009 : Herta Müller
Ballina |
