| |
Shkrimtare
avangardiste e suksesshme si dhe me prirje pėr tė krijuar skandale
Elfriede Jelinek konsiderohet si autorja mė e rėndėsishme e gjuhės
gjermane tė gjeneratės moderne. Romani i saj i shtatė Pianistja,
u pėrkthye nė shum gjuhė dhe u adaptua pėr film. Mė vitin
2004
morri
Ēmimin Nobel pėr Letėrsi
dhe po aty hapi njė skandal tė ri kurr u
shpreh se nuk ka dėshirė qė nobelizimi i saj tė reflektoj nė dobi tė
vendit tė vet.
Jelinek
lindi mė 1946 nė Mürzzuschlag tė Austrisė kurse fėmininė e saj e
kaloi nė Vienė. Shkollimin e filloi nė njė institut fetar ku mėsoi
dansin klasik dhe gjuhėn frenge. Mė ndikim dhe nismė tė mėmės sė
vet, ajo filloi tė mėsoj violinėn, organon dhe pianon. Nė moshėn 19
vjeēe bie nė depresion nga frika se do ta dėshproj mėmėn e vet
me dobėsitė e saja muzikore.
 E
vragosur nga babai, i cili ra i sėmurė psiqikisht (ai vdes nė njė
spital psiqiatrik) dhe nga mėma katolike shum autoritare, Jelinek i
rreket letėrsisė pėr tė shprehur revoltėn e saj ndaj autoritarizmės.
Romanin e saj tė parė e publikon mė 1970 kurse sukseset ndėrkombėtare
filluan me Pianistja (1983)
dhe
Lust. (1990)
Pėrveē
romaneve ajo shkroi edhe pjesė pėr teatėr , sqenarė pėr film,
televizion, radio dhe disa poema. Ėshtė fituese e disa ēmimeve
prestigjioze pėr letėrsi si : Ēmimi Heinrich-Böll (1986) dhe Ēmimi
Heinrich Heine (2002). Pėrpos kėsaj, ajo u muar edhe me pėrkthime tė
autorėve: Thomas Pynchon,
Georges Feydeau, Eugčne Labiche e tė tjerė.
Veprat
Kryesore :
-
Pianistja
-
Lust
-
Dashnoret
-
Tė
pėrjashtuarit
-
Totenauberg
-
Lakmia
- Bambiland
|
|
Rradhitje
sipas vitit:
1901: R.S
Prudhomme
1902: Th. Mommsen
1903 : B. Bjornson
1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray
1905 : H. Sienkiewicz
1906 : G. Carducci
1907 : Rudyard Kipling
1908 : R. Eucken
1909 : Selma Lagerlöf
1910 : P. von Heyse
1911 : M. Maeterlinck
1912 : G. Hauptmann
1913 : R. Tagora
1914 : nuk u nda
1915 : Romain Rolland
1916: von Heindestam
1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan
1918 : nuk u nda
1919 : Carl Spitteler
1920 : Knut Hamsun
1921 : Anatole France
1922 : J. Benavente
1923 : W. B. Yeats
1924 : W. Reymont
1925 : G. B. Shaw
1926 : G. Deledda
1927 : Henri Bergson
1928 : Sindgrid Undset
1929 : Thomas Mann
1930 : Sinclair Lewis
1931 : Erik A. Karlfeldt
1932 : J. Galsworthy
1933 : Ivan A. Bounine
1934 : Luigi Pirandello
1935 : nuk u nda
1936 : Eugene O'Neill
1937 : R. M. Du Gard
1938 : Pearl Buck
1939 : F. E. Sillanpaa
1940 : nuk u nda
1941 : nuk u nda
1942 : nuk u nda
1943 : nuk u nda
1944 : J. V. Jensen
1945 : Gabriela Mistral
1946 : H. Hesse
1947 : André Gide
1948 : Thomas S. Eliot
1949 : W. Faulkner
1950 : B. Russel
1951 : Par Lagerkvist
1952 : F. Mauriac
1953 : W. Churchill
1954 : E. Hemingway
1955 : H. Laxness
1956 : J. R. Jimenez
1957 : Albert Camus
1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
1959 : S. Quasimodo
1960 : S-J. Perse
1961 : Ivo Andriq
1962 : John Steinbeck
1963 : Georges Séféris
1964 : J-P Sartre (u refuzua).
1965: M. A. Cholokhov
1966 : S. J. Agnon dhe Nelly
Sachs
1967 : M. A. Asturias
1968 : Y. Kawabata
1969 : Samuel Beckett
1970 : A. Soljenitsyne
1971 : Pablo Neruda
1972 : Henrich Böll
1973 : Patrick White
1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
1975 : E. Montale
1976 : Saül Bellow
1977 : V. Aleixandre
1978 : Issac B. Singer
1979 : O. Elytis
1980 : Ceslaw Milosz
1981 : Elias Canetti
1982 : G. G. Marquez
1983 : William Golding
1984 : Jaroslav Seifert
1985 : Claude Simon
1986 : Wole Soyinka
1987 : Joseph Brodsky
1988 : N. Mahfouz
1989 : Camillo J. Cela
1990 : Octavio Paz
1991 : N. Gordimer
1992 : Derek Walcott
1993 : Toni Morrison
1994 : Oe Kenzaburo
1995 : S. Heaney
1996 : W. Szymborska
1997 : Dario Fo
1998 : José Saramago
1999 : Günter Grass
2000 : Gao Xingjian
2001 : V. S. Naipaul
2002 : Imre Kertész
2003 : J. M. Coetzee
2004 : Elfriede Jelinek
2005 : Harold Pinter
2006 : Orhan Pamuk
2007 : Doris Lessing
2008 : J-M Le Clézio
2009 : Herta Müller
Ballina |
