Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon


Ballina / Mėrgata - SHKOLLA ĖSHTĖ DRITARJA E ATDHEUT DHE DRITA E KOMBIT

 

SHKOLLA ĖSHTĖ DRITARJA E ATDHEUT DHE DRITA E KOMBIT


 

Shkruan:Shaban Cakolli

Dihet mirėfilli, se roli i mėsuesit ėshtė njė rėndėsi e veēantė nė ēdo shoqėri, kohė apo vend. Puna e mėsuesit nė atdhe, por nė veēanti nė diasporė ėshtė e shejtė dhe e mundimshme. Ajo kėrkon; angazhim, durim,devotshmėri e kreavitet, ndihmon zhvillimin e identitetit individual nė punėn me fėmijėt tanė jashtė atdheut. Mėsimi nė shkollat shqipe te shqiptarėt nė Evropė ėshtė i nduar-duarshėm, diku ėshtė i kėnaqshėm,diku  ka tėkurrje, mirėpo deri diku i plotėson nevojat dhe kriteret arsimore e pedagogjike.Natyrisht me kėtė nuk mund tė kėnaqemi dhe gjithėsesi duhet tė kėrkojmė mė shumė,nga se duke mbajtur mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe,aktivitetet jashtėshkollore, shėnimet kulturore e kombėtare, kuizet e diturisė, tek fėmijėt tanė nė mėrgim, mbajnė ndezur atdhedashurinė nė shpirtėrat e tyre njomak.

 

Mendimi im ėshtė se kudo ku ka dhjetė fėmijė shqiptarė nėpėr ēdo qytet Europian,duhet tė hapet nga njė paralele e shkollave me mėsim nė gjuhėn shqipe. Padyshim, Europianėt as nuk vijnė tė na i hapin shkollat tona,as nuk vijnė tė na pyesin a i dojmė,por ne duhet tė i kėrkojmė me ngulm,nė mėnyrė qė ku ka fėmijė shqiptarė,tė ketė edhe shkolla shqipe.Sot shqiptarėt kudo qė gjinden nė Evropė dhe botė,do tė mundeshin tė organizoheshin  mė mirė se dikur,sepse shqiptarėt kanė shtetet e tyre,pėrfaqėsitė e tyre,ndihet mė shumė zėri i tyre.

Dikur shqiptarėt organizoheshin mė vėshtirė,mė ndryshe,pėrmes klubeve dhe shoqatave,madje organizimi i tyre pėrcillej nga organet e sigurimit Jugosllav,pėr tė cilin shumė shqiptarė ndėshkoheshin e sakrifikoheshin.Unė mendoj se themelimi i klubeve,shoqatave,partive, qendrave Kulturore shqiptare,qė nga vitet e para tė vendosjes sė shqiptarėve nėn qiejt e huaj,u organizuan me njė qėllim kombėtarė,aktivizimin e bashkėkombasėve nga trevat e ndryshme shqiptare,lidhmėrinė e ngushtė mes tyre,bashkėrenditjen e veprimtarive kulturore,politike,nė funksion tė mbėshtetjes sė aspiratave shekullore tė shqiptarėve pėr liri e pavarėsi.Kuptohet pėr udhėheqėje kombėtare,ėshtė dashur dhe duhet gjithnjė prijės intelektual e guximtarė,tė cilėt kanė ditur dhe dijnė tė marrin nismat,qė kanė mundur tė u bėnin ballė sakrificave atėbotė nė internacionalizimin e ēėshtjes kombėtare,njerėz me zemėr tė madhe si ishin mėrgimtarėt tanė Jusuf dhe Bardhosh Gėrvalla, Kadri Zeka, Agim Ramadani, Fehmi dhe Xhevė Lladrofci, Salih Ēeku,etj.........

Dihet se kishte klube si  Klubi i vėllezėrve Gėrvalla, Emin Duraku, e disa klube tė fuqishme,organizonin fuqimisht nė ndihmat pėr atdheun,por krah i fortė i tyre kanė qenė shkollat shqipe,me angazhime tė bėjnė tė pamundurėn pėr ruajtėjen e identitetit tė fėmijėve tanė nė mėrgim.

 

Dihet shkollat shqipe nė disa vende Europiane,kanė shkollat shqipe me traditė pune mė tepėr se tridhjetė vjeēare,si  janė  Shkollat Shqipe me mėsim plotėsues nė Gjermani,pėr tė cilat do tė flasim mė poshtė,dua tė them se shqiptarėt edhe pse me sakrifica tė mėdha atė botė,kanė ditur dhe mundur tė organizoheshin shumė mė heret se tani,por ne po pėrshkruajmė fillimisht ate mė tė dhimbshmen,ate tė viteve tė 9o-ta,kur presioni i pushtuesit serb mbi shqiptarėt,me qėllim tė ndryshimit tė strukturės etnike nė Kosovė,nė dobi tė elementit sėrb, mbyllja e institucioneve kulturore e shkencore,pozita e vėshtirė ekonomike e sociale,mobilizimi i dhunshėm nė ushtrinė sėrbe,bėnin qė nėpėr shtetet Europiane tė kėrkonin strehim njė numėr marramendės i shqiptarėve.Kjo ishte dhimbja mė e madhe kombėtare, nga se pushtuesi angazhohej nė ekzodin biblik tė njė kombi. Shqiptarėt nga i njejti pushtues kanė qenė tė ndjekur e tė shtypur qysh para njė shekulli,por nė disa qytete Europiane,ku mė parė mundeshe tė hasish shqiptarė tė krahut tė punės,tė shtyrė nga motive ekonomike,varfėri kjo qė ua pat sjellur pushtuesi,viteve tė 90-ta,ishte njė pėrndjekje  politike,e cila hulumtonte gjitha format,pėr tė i dėbuar sa mė shumė qė ishte e mundur shqiptarėt nga trojet e veta,thuajse nė ēdo qytet mė tė voglin,pse jo edhe nė fshatra,u mbush pėrplot shqiptarė tė cilėt kėrkonin strehim nė vende tė huaja,pėr tė i ikur dhunės pushtuese. Thuhej se Gjermania ishte vendi ku ma sė shumti kanė emigruar shqiptarėt, madje unė vet jetoj dhe njoh mė mirė gjendėjen e tyre, flas pėr shqiptarėt e strehuar nė Gjermani dhe organizimet e tyre.

 

Atė botė si rezultat i dhunės ēnjerėzore tė pushtuesit,shumė shqiptar u detyruan tė lėnė vatrat e tyre shekullore dhe kėrkuan strehim nė Gjermani,ku Gjermania mike ua hapi  portat dhe u ofroj strehė e tė mira materiale pėr jetesė.Mė e keqja ishte se prindėrit veprimtarė, tė pėrndjekur nga pushtuesi u detyruan tė marrin me vete familjet,nė mes tyre edhe fėmijėt,kėta engjuj tė pa asnjė njollė,tė cilėt nė vend se tė nisnin  jetėn me buzėqeshje tė atdheut,u detyruan jetėn e tyre tė e nisin nė njė vend tė huaj,me gjuhė,kulturė e traditė tė huaj,me njė shoqėri krejt tė huaj.Duke u nisur nga ajo,se fėmijėt janė mė tė prirė pėr tė pėrvetėsuar atė tė huajen qoftė ajo edhe mė e keqja,po nuk gjetėn mbėshtetje  nga prindėrit,mėsuesit nė diasporė,pse jo edhe nga intelektualėt e rrethit,fėmijėt tanė do tė zhyteshin nė rrugėn e asimilimit, kjo mortajė qė gllabėron padiktueshėm,por pasi tė bėjė tė vehtėn,pasojat janė tė paparashikueshme. Duke qenė bashkėpunėtorė me disa shkolla shqipe,duke njohur organizimin e mėsuesėve dhe familjarėve,unė besoj se fėmijėt tanė nė Gjermani,i kanė shpėtuar asimilimit.

 

Krahas mėsimdhėnėsve nė shkolla,familja ėshtė institucion(vatėr mė e shejta nė shoqėrinė njerėzore.Krerėt e familjes janė prindėrit,tė cilėt mbajnė barrėn pėr tė pėrmbushur kėrkesat,pėr pėrspektivėn familjare.Ata mbajnė njė barrė tė rėndė mbi supe,nga se janė tė veshur me njė lloj autoriteti familjarė,pėr tė pėrmbushur kėrkesat e fėmijėve tė tyre.Sot jemi dėshmitarė se mė tepėr se kurrė mė parė,nė vatrat familjare ka krizė komunikimi,sa qė pėrpjekėjet nuk tė lėnė tė besosh nė sigurinė e mjaftueshme,se po mund tė edukojmė njė familje tė shėndoshė.

Fėmijėt duhet tė bėjnė pjesėn e tyre,pėr tė i kontribuar mbarėvajtejes nė familje.Aty ku prindi nė mėrgim nuk i shpjegon historinė kombėtare fėmiut,nuk i flet gjuhėn e ėmbėl amtare,kulturėn e traditėn e vet,aty ku fėmijėt nė mesin familjar nuk e flasin gjuhėn amtare,por flasin gjuhėn e shtetit ku jetojnė,ata fėmijė patjetėr janė tė destinuar tė i nėnshtrohen asimilimit.Asimilimi ėshtė tmerues pėr fėmijėt tė cilėt po bien pa dije nė gracėn e tij,por aq mė tmerues pėr prindėrit,tė cilėt sigurisht tė vetdijshėm,por pa angazhim tė mjaftueshėm, po i humbin fėmijėt e vet. Megjithatė unė mendoj se shqiptarėt nė Gjermani para lufte ishim mė tė organizuar,mė tė kujdesshėm, mė tė sukseshėm,kishim mė shumė fėmijė nė shkollat shqipe, ndihmonim mė shumė atdheun,kishim mė shumė rrespekt pėr njeri-tjetrin, e kombin, se tani pas lufte!

Pėrse ndodhė kjo unė nuk e dijė, por dijė se fėmijėt tanė pėrherė e mė pak po i ndjekin mėsimet nė gjuhėn shqipe dhe kjo ėshtė brengosėse,ku pėrgjegjėsinė  mė tė madhe deshėn apo nuk deshėn duhet tė e bartin prindėrit.Ata nuk duhet tė i japin llogari askujt, por llogarinė mė tė madhe duhet dikur tė ia japin fėmijėve tė vet,tė cilėt nga mos angazhimi i duhur pėr ta i humbėn.Ne mund tė rrahim gjoks pėr patriotizmin,por patriot nuk ka qenė as nuk mund tė jetė ai i cili nuk i sjell tė mirėn fėmiut tė vet, atdheut, gjuhės, kombit, shkollės, nga se tė gjitha kėto janė ngusht tė lidhura njėra me tjetrėn.

 

 

 

SHKOLLAT SHQIPE ME MĖSIM PLOTSUES NĖ GJUHĖN SHQIPE NĖ GJERMANI

 

 

     NJĖ GRUP MĖSUESISH SHQIPTARĖ NĖ GJERMANI

 

 

Shkollat shqipe me mėsim plotėsues pėrfshijnė nė gjirin e vet fėmijėt e familjeve tė mėrgimtarėve shqiptarė,qė nga mosha 6-16 vjeē dhe i arsimon dhe edukon ata nė frymėne patriotizmit shqiptar,me njohje kulturore e shkencore dhe bukurive estetike. Shkollat shqipe nė Gjermani kanė pėr qėllim qė fėmijėt shqiptarė tė zotrojnė mirė gjuhėn e shkruar amtare shqipe,tė kultivojnė atė dhe letėrsinė shqiptare,tė njohin historinė dhe gjeografinė etnike tė vendit tė tė parėve tė tyre,njohurinė rreth dokeve e zakoneve shqiptare, arteve popullore tė trashėguara brez pas brezi si karakteristikė e lashtė dhe e begatshme, dalluese e kombit tonė.

 

Shkolla shqipe e mėsimit plotėsues i edukon nxėnėsit pėr respektin dhe mirėnjohėjen ndaj vendit mikpritės qė i strehoi nė gjirin e vet,u hapi vend nė integrimin e shoqėrisė gjermane,duke i pajisur menjohuri shkencore e kulturore dhe i pregaditi tė aftėsohen tė pavarur edhe nė  gjuhėn e tyre. Shkollat shqipe nė Gjermani kanė pėr qėllim t'i pėrfshijnė tė gjithė fėmijėt shqiptarė,nė ēdo land ku ndodhen duke pėrfshirė fėmijėt e tė gjitha trojeve etnike shqiptare.Struktura e arsimimit ndahet nė tre cikle: Cikli i ulėt,i mesėm dhe i lartė.

 

Mėsimi vendevende zhvillohet me klasė tė kombinuara. Shkollat shqipe nė Gjermani mėsojnė sipas plan-programeve mėsimore tė Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės,dhe teksteve mėsimore tė miratuara nga ajo.:Mėsuesit qė punojnė nė kėto shkolla kanė kualifikime pėrkatėse pedagogjike. Nė kuadėr tė saj funksionon biblioteka e shkollave e cila pajiset me literaturė shqipe dhe ate tė vendit.Zanafilla e shkollave shqipe nė Gjermani ėshtė tridhjetė vjeqare,ne shkurtimisht po flasim nga koha kur shkolla jonė shqipe nė Gjermani shkėputet nga varėsia e organeve Jugosllave.

 

Meformimin e Qeverisė sė Kosovės, nė mėrgim formohet edhe Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Kulturės paralel me te edhe KASH" NaimFrashėri".

Kėto dy hallka kanė krijuar kushte pėr organizimin e rrjetit tė shkollave shqipe tė mėsimit plotėsues nė Gjermani. Pėrndjekjet e viteve tė 90-ta,si dhe Lufta e Kosovės qė u shoqėrua me dramėn e madhetė ekzodit biblik tė shqiptarėve, preku Gjermaninė me njė numėr tė madh strehimkėrkuesish shqiptarė, ku shėnime gjysmėzyrtare flisnin pėr 400.000 shqiptarė tė strehuar kėtu,andaj nevoja e zgjėrimit tė shkollave shqipe ishte domosdoshmėri nė ēdo Land gjerman. Nė tė gjitha kėto drejtime shkolla shqipe fitoi njė pėrvojė tė madhe. Shkollat shqipe nė  synimin e tyre qė nxėnėsit shqiptarė tė ruajnė,mėsojnė dhe pėrsosin gjuhėn shqipe, tė aftėsohen pėr shfrytėzimin e gjitha formave tė komunikimit me tė folur e shkruar, tė njihen me atdheun dhe shtrirjen gjeografike tė tij ,me historinė,dhe aspiratat e pėrpjekjet e popullit shqiptarė pėr liri,pavarėsi dhe pėrparim.,tė kultivohen dhe zhvillohen aftėsitė nė fushat e artit,letėrsisė,muzikės dhe formave tjera tė krijimit artistik.Ata shfrytėzojnė kohen e lirė pėr aktivitetet krijuese dhe shėnojnė festat kombėtare me manifestimet etyre krijuese e artistike, po ashtu kanė gatishmėrinė pėr arritjen e sukseseve edhe nė shkollėn e rregulltė gjermane.

 

Pėrvoja ka treguar se nxėnėsit qė kanė ndjekur mėsimin plotėsues shqip,janė treguar mė tė zellshėm edhe nė shkollėn e rregullt gjermane, sot prej tyre kanė dalur edhe kuadro tė forta. Nxėnėsit shqiptarė qė shkollohen nė shkollėn e rregulltė gjermane dhe vijojnė mėsimin shqip, janė njė faktor shumė me rėndėsi i integrimit tė shqiptarėve nė Evropėn e Bashkuar. Kėta nxėnės nga gjitha Landet gjermane, nganjėherė nė vit organizojnė kampionatin e diturisė, ku bėhet garė njohurishė cila nga shkollat shqipe nė Landet gjermane zė vend tė rėndėsishėm nė dituritė e gjitha lėmive mėsimore, etj...

 

Tė rrėfesh pėr shkollat shqipe nė Gjermani, nuk do mund tė e pėrmbyllėsh me njė shkrim gazetash:

 

Pėr te mėsuesit e vyeshėm kanė shkruar monografi,si: Sejdi Gashi, Rifat Hamiti, Sami Thaqi, Bejtullah Sadiku, Hamzė Halabaku,Nysret Dėrguti,e shumė tė tjerė. Shkolla shqipe nė diasporė ėshtė faktor i pa zėvendėsueshėm nė arsimin dhe edukimin kombėtar tė nxėnėsve mėrgimtarė. Mospėrdorimi i gjuhės amtare nga kjo masė e madhe rinore nė mėrgim, mosnjohėja e historisė kombėtare, mosvijimi i shkollės shqipe patjetėr i hap rrugėn asimilimit.


 

 


 

 

A e dini se...?

 

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .