Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon


Ballina / Mėrgata - MĖRGIMTARĖT SHQIPTARĖ NĖ VJENĖ TĖ BASHKUAR PĖR TĖ MIRĖN E KOMBITT

 

MĖRGIMTARĖT SHQIPTARĖ NĖ VJENĖ TĖ BASHKUAR
PĖR TĖ MIRĖN E KOMBIT


Shkruan:Shaban Cakolli

Nėse nė kėtė rruzull, ka popull qė duhet tė jetė krenar me historinė kombėtare, padyshim se krenaria u takon shqiptarėve.E themi kėtė,nga se shqiptarėt jeta dhe fati i ka pėrballur me shumė vėshtėrsi,tė cilat ua shklaktuan armiq tė njėpasnjėshėm, tė mbėshtetur nga  Fuqitė e Mėdha,tė cilat padrejtėsisht ua mundėsuan pushtuesėve tė shfrytėzonin vendin tonė dhe tė na mohonin lirinė dhe atdheun  tanė nėpėr shekuj,duke na privuar nga ēdo e drejtė elementare e jetės.Shqiptarėt,pavarėsisht nga pushtimet e egra tė cilat ua bėnė armiqėt nėpėr shekuj, kanė gjetur qėndresė tė pashterrshme,asnjėherė nuk janė pėrulur para pushtuesėve,kanė pėrjetuar varfėri, dhunė, shtypje, pėrndjekėje, sakrifica tė tė gjitha llojeve,masakrime, por kanė qėndruar shkėmbinjė tė pa lėkundur,gjithmonė nė rezistencė,me synim tė pashterrshėm pėr lirinė kombėtare.Shumė popuj tė cilėt kanė pėrjetuar fatin si ne,nuk kanė mundur tė gjejnė qėndrueshmėri pėr tė iu pėrballur kėtyre vėrshimeve,si dhe dal-ngadal janė asimiluar dhe zhdukur tėrėsisht.Populli shqiptarė nga gjiri i vet ka nxjerrur figura tė ndritshme nėpėr historinė kombėtare, kapedan, njerėz tė pushkės e penės, tė cilėt me veprat e veta i kanė bėrė emėr tė madh kombit,e vetės sė tyre krenarinė qė ishin shqiptarė.Kėto figura tė ndritshme,jo vetėm qė kanė lėnė vepėr e nam nė trojet shqiptare, por edhe nėpėr shumė vende tė botės,tė cilėt bota do tė donte qė kėto figura tė ndritshme tė i kishte tė gjirit tė vet, si ishin: Gjergj Kastrioti, Aleksander Moisiu, Nėnė Tereza,e tė tjerė,tė cilėt bota i prezantonte si njerėz tė origjinės sė vet,por ata ballėhapur e krenarė u thonin  jo,ne veprojmė nė veprojmė nė vendet tuaja,por jemi shqiptarė. Edhe viteve tė 90-ta,pushtuesi sėrbo sllav,volli dhunė tė hekurt mbi popullin shqiptarė tė Kosovės,mbi njė popull tė pafajshėm e liridashės,i cili jetonte nė trojet e veta shekullore, por pushtuesi lakmitar sllav  donte tė e bėnte zap,shtonte mbi ta maltretime, burgosje, vrasje, dhe pėrndjekje nė masė nga trojet e tyre.Njerėzit e privuar me dhunė nga vendlindjet e tyre,u detyruan tė kėrkojnė strehė nėpėr vendet e ndryshme tė Europės dhe botės.

Shqiptarėt e pėrndjekur me dhunė nga trojet e tyre,tė shkapėrderdhur nėpėr Europė dhe botė,u pėrballen me vėshtėrsi tė njėpasnjėshme nėpėr vendet e huaja,me njė gjuhė e kulturė tė huaj,me punėt mė tė rėnda dhe pagat mė minimale,punė tė cilat si bėnin tė tjerėt, kurse ata shkrinė muskujt dhe rininė e tyre,pėr Kosovėn, kombin, shkollėn, familjet, tė varfėrit, por gjetėn kohė tė bashkohen rreth organizimit, vetdijėsimit kombėtarė,internacionalizimit tė ēėshtjes kombėtare,para popujve ku ishin strehuar. Shqiptarėt kudo qė u strehuan nė diasporė, punuan tė hapin shkolla nė gjuhėn shqipe,nxjerrėjen e gazetave dhe revistave nė gjuhėn shqipe,,mbrojtėjen dhe pasurimin e gjuhės,kulturės,traditave kombėtare,ata u organizuan,hapen klube,, lidhje e grupime tė ndryshme,pėr tė u organizuar nė baza kombėtare.

Nėpėr kėto shoqata e klube, shqiptarėt organizoheshin tė ndihmonin gjitha interesat kombėtare dhe shkrinė edhe atomin e fundit tė energjisė sė tyre,vetėm tė ndihmonin ēlirimin e atdheut nga pushtuesi.Kėto forma organizimi,shqiptarėt po i bėjnė edhe sot me shumė pedantėri.

Ndėr shqiptarėt aktiv,tė cilėt pėrkohėsisht janė tė pėrqėndruar me banim nė Austri, nga maji i vitit 2011,nisėn pregatitėjet e tyre pėr themelimin e ndonjė Qendre, e cila do tė i bashkonte shqiptarėt atje,fillimisht pėr tė mbrojtur dhe pasuruar gjuhė, kulturė,art dhe traditė shqiptare, pėr tė mbrojtur tė rinjėt nga asimilimi, si dhe integrimin mė tė lehtė dhe mė efikas, tė etnitetit tonė nė shoqėrinė dhe shtetin austriak,ku ata jetojnė.Njerėz tė menēur e veprimtarė, u desh tė derdhin  mund,kohė e shkėmbime mendimesh,se ēka do tė themelojnė:ndonjė grup letrarė, ndonjė Qendėr kulturore,apo ndonjė  lidhje tjetėr organizimi.Nismėtarėt intelektual dhe aktiv,nė konsultime tė njėpas njėshme,erdhėn nė pėrfundim tė formojė njė Shoqatė Kulturore Shqiptare(SHKSH),me Seli nė Vjenė,tė cilėn e emėrtuan: Shoqata Kulturore Shqiptare "Aleksandėr Moisiu", tė cilėn edhe e regjistruan tek organet shtetėrore austriake.Nismėtar tė kėsaj nisme kaq tė rėndėsishme e tė nevojshme,ishin veprimtarėt e shquar intelektual: Anton Marku,Besim Xhelili,Hazir  Mehmeti dhe Amir Jonuzaj. Themelimi i Qendrės ndodhi me 14 janar 2012,ku edhe u bė promovimi i kėsaj QKSH,,u zgjodh kryesia e kompletuar,tuboi antarėsimin dhe shėnoi njė program tė pasur kulturoro-artistik.Themelimi i kėsaj shoqate,jo vetėm qė ka rėndėsi pėr shqiptarėt tanė atje,por ka njė rėndėsi edhe pėr austriakėt, nga se aty po vepron njė shoqatė shqiptare e emėrtuar me emrin e Aleksandėr Moisiut,artistit tė madh shqiptarė me famė botėrore,i cili njė pjesė tė jetės sė tij e jetoi nė Austri.ShKSh"A.Moisiu", brenda kėsaj kohe bėri njė punė tė madhe, veq kėsaj ajo hapi porta bashkėpunimi me shoqata,klube,lidhje dhe grupime tė ndryshme, shqiptare, austriake, jo vetėm tė atyre qė veprojnė nė Austri,por  edhe me qendra tjera kudo ku veprojnė shqiptarėt, la porta tė hapura bashkėpunimi dhe i ftoi ata pėr bashkėpunim.Deri mė tani Shoqata  Kulturore Shqiptare" Aleksandėr Moisiu" nė Vjenė, ka nėnshkruar memorandiume bashkėpunimi me Shoqėrinė e Akademikėve Shqiptarė nė Gjermani, me Lidhjen e Shkrimtarėve,Artistėve dhe Krijuesve Shqiptarė nė Gjermani(LSHAKSH) si dhe me Lėvizjen e  Gruas  Shqiptare, nė Linz. Bashkėpunimi ka qenė i frytshėm nė mes palėve dhe puna e tyre po shkon pėr ēdo lavdatė.

 

Duke nxjerrė persona tė edukuar dhe adekuatė, kemi njė zė mė tė fortė dhe prezanim mė pozitiv pėr veten tonė para botės. kur kujton paraardhėsit e denjė shqiptar, Ilirėt me kulturėn dhe traditėn e tyre, e cila ruhet edhe sot nė tė gjitha trojet shqiptare. Nė aspektin artistik-kulturor shqiptarėt e diasporės kanė arritur majat nė secilėn fushė/zhanėr tė artit qė ia futur nėpėr krijimtarinė e kėtyre veprimtarėve tė ēmuar Aleksandėr Moisiu

Aleksandėr Moisiu ose Alexander, Alessandro - Moissi ose Moisi, lindi mė 2 prill tė vitit 1879 nė Trieste dhe vdiq mė 23 mars tė vitit 1935 nė Vjenė, ishte aktor austriak me origjinė shqiptare.

 

Moisiu tek "Zgjim pranvere" tė Frank Wedekind, 1906

Nė moshėn 19 vjeēare shkon nė Vjenė, ku me ndihmėn e Jozef Kainc iu pėrkushtua aktrimit. Mė 1898 e nisi karrierėn e vet si kompars (aktorė qė luajnė rol tė vogėl) nė Burgtheatėr. Pastaj vijuan angazhime nė teatėr nė Pragė dhe Berlin. Nė Berlin Aleksandėr Moisiu u pranua nė seminarin e Max Reinhardt me tė cilin shkoi nė turne nė Petersburg (1911). Atje u dallua pėr rolin e Edipit. Pas kėtij suksesi ai u angazhua nė shumė vende tė Evropės dhe Amerikės Veriore.

Fusha e veprimit tė Moisiut pėrmblidhte tė gjithė spektrin e literaturės evropiane tė teatrit, duke filluar qė nga tragjedia antike greke e deri te koha moderne. Shumė tė njohura u bėnė interpretimet e tij tė Hamletit, tė Edipit, tė Jedermann dhe tė Fedja nė veprėn e Leon Tolstoit “Kufoma e gjallė”. Ai luajti po ashtu edhe rolet kryesore nė premierat e pjesėve teatrale tė Hauptmann-it (“Der weiße Heiland“), tė Wedekind-it (“Frühlings Erwachen”) dhe tė Hofmannsthal-it (“Jedermann”).

Nė vitin 1920 ishte i pari qė nė Lojėrat Festive tė Salzburgut (Salzburger Festspiele) luajti rolin kryesor nė “Jedermann”.

Moisiu vlerėsohej shumė nga publiku i tij pėr shkak tė zėrit tė tij tė bukur si dhe pėr angazhimin e tij emocional. Ai llogaritej sidomos nė vitet para fillimit tė Luftės sė Parė Botėrore si njė nga aktorėt mė tė mėdhenj nė hapėsirėn gjermanofolėse. Nė periudhėn mes dy luftėrave ishte shumė kohė nė turne. Nė Berlin aktronte nė kėtė kohė vetėm si mysafir. Stili i tij i aktrimit llogaritej kėtu si i vjetėruar dhe nuk mund tė matej mė me zhvillimet teatrore si ai i ekspresionizmit, apo teatri politik i Brecht-it apo i Piscator-it.

Prej vitit 1910 e deri mė 1935 mori pjesė nė 10 produksione tė filmave, 8 prej tyre ishin filma pa zė.

Nė vitin 1935, pak kohė para vdekjes sė tij, Moisiu kėrkoi shtetėsinė e Shqipėrisė si dhe atė tė Italisė. Shqipėria refuzoi kėtė kėrkesė, kurse Italia ia dha shtetėsinė Moisiut, kur ai ishte i shtrirė nė shtratin e vdekjes.

 

Varri nė Morcote

Ai vdiq mė 23 mars tė vitit 1935 nė Vjenė. Ai ėshtė i varrosur nė varrezat e komunės sė Morcote-sė, pranė qytetit Lugano nė kantonin e Tessin-it nė Zvicėr.

Moisiu sot adhurohet dhe respektohet sidomos nė Shqipėri si njė ndėr aktorėt mė tė mėdhenj tė vendit, edhe pse ai qė nga rinia e tij mė nuk e vizitoi Shqipėrinė. Shkolla e aktrimit nė Tiranė, Universiteti i Durresit, Shkolla e mesme e pergjithshme nė Kavajė dhe teatri i Durrėsit  e mbajnė emrin e tij.

 

Veq aktiviteteve  tė njėpasnjėshme SHKSH"A.Moisiu" nė Vjenė,nė 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shtetit Shqiptarė,botoi librin e parė tė titulluar ILLYRICUM,ku pėrfshihen krijues shqiptarė qė jetojnė nė Austri, nė lėmi tė ndryshme si: poezi, prozė,, tregim, studim, piktura, skulptura,etj....

 

Ky libėr historiko-letrarė,mė ka rėnė nė dorė javėn e kaluar mė 23 mars,nė orėn letrare tė Pavarėsisė,nė Koblenz tė Gjermanisė,tė cilėn ēdo vit e organizon Lidhja e  Shkrimtarėve Artistėve dhe  Krijuesve  Shqiptarė nė Gjermani(LSHAKSH). Duke rrespektuar bashkėpunimet me LSHAKSH, Shoqata  Kulturore Shqiptare "Aleksandėr Moisiu" nga  Vjena,aty patėm rastin tė njiheshim me miq,veprimtarė e intelektual,si:Anton Marku,Dan Kosumi,Besim Xhelili,etj...Ata,jo vetėm qė na bėnė nderė,me pjesėmarrėjen dhe kontributin e tyre nė orėn Letrare tė Pavarėsisė,por na bėnė nderė edhe me ofrimin e kėtij libri tė ēmuarILLYRICUM,pėr tė cilin u jemi mirėnjohės,si dhe duke e lexuar,nuk munda tė qėndroj duarkryq,pa shkruar pak rreshta pėr te.Padyshim,kėtė libėr e kanė mirėpritur edhe ambasadori i  Shqipėrisė D.r.Vili Minaroli, ambasadori i Kosovės nė Austri Dr.Sabri Kiēmari.Qė tė dy ambasadorėt kanė shprehur gėzimin e tyre pėr kėtė libėr dhe kanė dhėnė nga njė vėshtrim tė shkurtėr pėr te.Shqiptarėt qė jetojnė dhe veprojnė nė Austri,sikur kanė pasur fatin e tyre,nga se njė ambasador si ėshtė Sabri Kiēmari,do tė i pėrfaqėsoj ata nė mėnyrėn mė tė dinjitetshme,ēka ėshtė shumė e rėndėsishme pėr mėrgimtarėt.Dr.Sabri Kiēmari, ky intelektual e veprimtarė i shquar i ēėshtjes kombėtare,ka shkri nga vetja ēdo ind,pėr atdheun dhe kombin.Ai ėshtė gjindur kudo ku ka qenė nevoja pėr atdheun dhe kombin.Sabri Kiēmarin e njoha nė Gjermani, jetonim dhe vepronim  nė tė njejtin qytet gjerman.E kujtoj si sot,atė mik tė madh e tė ēmuar, atė veprimtarė pedant e tė paepur,zėdhėnės i ēėshtjes kombėtare nė Gjermani,i cili diti aq mirė tė organizoi shqiptarėt e mėrguar rreth ēėshtjes kombėtare, i cili aq bukur dhe drejt e senzibilizoj ēėshtjen kombėtare shqiptare tek gjermanėt.Habitesha si ky njeri kishte aq forcė, energji, vendosmėri, punonte nė senzibilizimin e ēėshtjes kombėtare, organizonte shqiptarėt e mėrguar, punonte,studjonte, mirrej me gazetari, shkruante libra, por edhe gjente kohė tė kontribonte nė njė shoqatė sikur kjo e juaja Shoqata Kulturore Shqiptare" Aleksandėr Moisiu" nė Gladbeck tė Gjermanisė e cila pėr dhjetė vite ishte shumė aktive.Tė pėrfaqėsoj mėrgimtarėt njė njeri si Dr.Sabri Kiēmari,i cili me vullnet, qėndrushmėri, me pushkė e penė, mbrojti interesat kombėtare, ėshtė fat dhe krenari. Nik ka  kohė qė nuk mė kujtohet ky veprimtarė i madh i kombit dhe nuk e fsheh se kam mall pėr njė shtrėngim duarsh dhe pėrqafim me te.I njejtė ėshtė edhe zavendes konsuli i tij i akredituar nė Vjenė, Mr. Isa Kosumi.Gjėrat qė i them i them me bindje tė plotė, i them ato qė i njoh:Isa Kosumi rrjedh nga njė familje e ēmuar atdhetare,e pėrndjekur, burgosur e persekutuar nėpėr dekadat e regjimit sllav. Isa Kosumin e njoha kur ishte fėmijė,jetonim nė njė lagje,ai u burrėrua nė fėmijėri,ishte i menēur, i urtėr me qėndrime burrėrore.Me vite kishim diferencė, unė isha mė i vjetėr pėr tri vjet se ai, por kam kaluar njė kohė tė gjatė me te,kam zbuluar  nė rini burrėrinė, vendosmėrinė, qėndrushmėrinė dhe shumė vyrtyte tė tjera. Ideolog, atdhetar e veprimtar i shquar i ēėshtjes kombėtare, intelegjent, promotorė i shumė aktiviteteve nė ēėshtjen e gjuhės,kulturės dhe traditės shqiptare,magjistėr i shkencave ekonomike, njeri me tė cilin krenohem vet unė, Dardana dhe mbarė viset tona.

 

Tė kthehemi sėrish te libri ILLYRICUM; libėr ky shumė i pregaditur, i dėshiruar pėr ēdo lexues,libėr i kompletuar, nė tė cilėn njohim veprimtarė, poet, prozator. artist,, gazetar, publicist, mėsues, piktor e skulptor, me njė fjalė emra tė mėdhenj dhe vlera kombėtare.Libri ėshtė i ndarė nė tri kaptina:Nė Kaptinėn e parė kemiAutobiografi tė veprimtarėve tė kombit e kulturės, si:Besim Xhelili,Anton Marku,Hazir Mehmeti, Amir Jonuzaj, Gazmend  Freitag,Dan Kosumi,Ragip Dragusha,Edona Ramadani,Zef Ndrecaj, Zaim Toska, Destan Gashi, Driton Smakaj,Majlinda Zeneli-Salihaj, Isa Kosumi, Ramiz Selimi, Prekė Brahimi, Halit Ramadani dhe Izri Rexha.Tė gjithė kėta emra pėr lexuesit tanė janė tė njohur, veprimtarė e njerėz tė kulturave. Kjo pėr ne ėshtė njė krenari,Vjena po i bashkon shqiptarėt,nė fakt jo  Vjena,por shqiptarėt nė Vjenė,po bashkohen pėr tė mirėn e kombit,pa dallime nė bindjet fetare, politike, ideore, krahinore apo dialektore, shqiptarė tė tė gjitha viseve,po i bashkon puna e tyre kombėtare, arti, poezia, proza, piktura,,skulptura, mew njė fjalė gjithēka shqiptare.KAPITULLI II(KRIJIME),ku lexuesit tanė mund tė kėnaqen me prozė,poezi,tregime, piktura e skulptura,me njė fjalė vlera tė ēmuara arti.Lexuesi ynė mund tė zė vlera moderne arti,me emocione tė fuqishme,pėr ngjarje tė mėdha pėr tė cilat ėshtė sakrifikuar,ngjarje qė kanė ndryshuar fatin e kombit.Megjithatė kėto vlera tė shkruara nė mėrgim kanė ngarkesėn e tyre emocionale, kanė peshėn e mallit,dashurinė pėr atdhe,njerėz tė tyre,shkollėn,lirinė,flamurin,kanė tema kurbeti,me njė fjalė kudo hasesh nė kėto tema,por qė janė trajtuar aq bukur artistikisht.Pra qė nga fillimi i  poezisė tė parė,kudo nė poezi,prozė,tregim,gjenė tema malli,dashuri pėr atdheun, kombin, simbolet, etj.Qė nė poezinė e parė tė Besim Xhelilit"DALLĖNDYSHET E MIA", ndihet pesha e mallit,kur poeti shprehet:Dallėndyshe qė fluturoni/Rrugėve ku kam ecur pėrditė,/Mua a mė kėrkoni,/Mua  a jeni duke mė pritė?Mė tej tė njejtat dhimbje e pesha i gjejmė te Anton Marku,nė poezinė PA ADRESĖ, ku poeti  shprehet:Dhembja ime mbeti atje/Ku gurėt i rrokulliste era,duke veneruar mė tej dalim te ky krijues,mėsues e publicist,tė cilin nėpėr shtypin tonė e ndjekim me vemendje dhe na njeh me gjėra interesante z.Hazir Mehmeti,i cili trajton temėn; VJENA,VENDQĖNDRIM E VEPRIM I HASAN Prishtinės,edhe kėtu gjenė si motiv dhimbjen,sakrificėn,qėndresėn dhe krenarinė kombėtare,pėr tė kaluar mė pas nė pėrzgjedhjen e njė poezie nga Amir  Jonuzaj;DY MOLLA TĖ KUQE,e cila sapo tė lexohet  strofi i parė,nuk do koment pėr asnjė lexues, nga se poeti shprehet ēiltėr:Dy molla tė kuqe/ qė shpirtin mė thanė/njėra ėshtė nė kėtė anė/tjetra nė t“jetrėn anė.Tė shkruash dhe tė analizosh punimet krijuese tė ēdo krijuesi kėtu,nuk arrihet me njė shkrim gazetaresk,por ėshtė njė muzė e ēmuar,tė cilėn lexuesi i vemendshėm do e analizoj e vlerėsoj ngadal dhe qetė,ashtu si u vlerėsua poezia "ĒLIRIMTARĖT", e  Dan Kosumit,e cila nė orėn letrare tė Pavarėsisė nė Koblenz, mori ēmimin e dytė.Do mbeteshim borgj si mos tė pėrmendim poezitė e bukura tė z.Ragip Dragusha,,Isa  Kosumit, Edona Ramadanit, Majlinda  Zejnelit, punime tė Ramiz Selimit,i cili ka njė eksperiencė nė shkrime dhe jo rrallė na njofton pėr aktivitetet tuaja,tė gjitha punimet e ēdo autori nė kėtė libėr,qė nuk po mund mes natyrės sė kėtij shkrimi tė i zbėrthej nė nga njė,kėndojnė,vargėrojnė, rreshtojnė, pikturojnė, ngrisin figura tė ndritshme, si motiv tė veshur me art  letrarė kanė atdhedashurinė,mallin dhe krenarinė,si tė tilla me vlera tė ēmuara,autorėt i japin vulėn letrare tė njė libri tė mirė.

Libri pėrmbyllet me kaptinėn e tretė"SHTOJCĖ" qė nis me njė ftesė nga Ambasada e Shqipėrisė nė Vjenė, veprimtarėve tė kėsaj shoqate,Njė kafe me Bacė Adem Demaqin,Vizita e shkrimtarit  Arif Demolli nė Vjenė,si dhe pėrfundon me disa foto mjaft domethėnėse tė organizimeve tė mėrgimtarėve tanė rrethuar rreth kėsaj  Shoqate.Mund tė themi se kėta veprimtarė me zgjuarsi i kanė hyrė punės dhe kanė sjellur njė libėr tė mirė para lexuesėve.Ne i pėrgėzojmė,u dėshirojmė edhe shumė libra tjerė si dhe aktivitete tė frytshme e tė njėpas njėshme , nėShoqatėn Kulturore Shqiptare"Aleksandėr Moisiu" nė Vjenė.


 

 


 

 

A e dini se...?

 

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .