Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon


Ballina / Mėrgata - TRUNGUN E NJOMĖ TĖ ATDHEUT E MBAJNĖ GJUHA DHE KULTURA

 

TRUNGUN E NJOMĖ TĖ ATDHEUT E MBAJNĖ
GJUHA DHE KULTURA


 

Shkruan:Shaban Cakolli

Figurat mė tė larta tė historisė shqiptare kanė jetuar nė diasporė ose kanė emigruar pėr arsye tė ndryshme. Disave prej tyrejua ndaluan dhe kockat tu kthehen nė atdhe, siē ndodhi me Fan Nolin, Jusufin, Bardhoshin, Kadriun etj. Nė shumė vepra letrare tė diasporės flitet mallin ndaj atdheut, pėr dashurinė sublime, pėr lotėt e mėrgimtarėve, pėr dhimbjen qė nuk shuhet, pėr amanete etj. Ndoshta shqiptarėt qė jetojnė nė tokė tė tyre mund tu duket letėrsi romantike dhe kaq, pasi nuk janė nė kontakt me realitetin e mėrgimtarit, e kanė tė vėshtirė tė kuptojnė esencėn e kėsaj nostalgjie ndaj atdheut. Kjo ndoshta pėrcakton dhe qėndrimin e tyre ndaj bashkėatdhetarėve. Nė shumicėn e rastit, mėrgimtarėt janė pėrceptuar si disa shqiptarė, qė jetojnė nė perėndim dhe kanė para. 

Pra si shqiptarė tė priveligjuar dhe tė pasur. Kjo ndodhė qė njerėzit qė nuk pėrjetojnė kurbetin mendojnė se kurbetēarėt kanė pasuri tė mėdha.Sikur nuk e dijnė ata,se mėrgimtarėt tanė kanė punuar me djersė punėt mė tė mundimshme,duke ndarė edhe kafshatėn e fėmijėve, pėr tė ndihmuar  ēlirimin e atdheut, skamnorėt,shkollėn shqipe etj..Jo nuk ėshtė thėnė kot:Dashurinė pėr atdheun mė sė miri e kuptojnė ata qė u mungon atdheu.

Shpėrnguljet e shqiptarėve janė tė dhimbshme,nėpėr kohė tė ndryshme,por ndėr mė tė dhimbshmet shquhen ato tė kohės sė kryevrasėsit tė popujve tė ish-Jugosllavisė,ku mė hapur se kurrė ,drejtpėrsėdrejti nga  Millosheviqi dhe  Akademia serbe helmuan nė tėrėsi mardhėnjet ndėrnacionale nė mes popujve tė kėtij vendi,ku frytet mė tė pėrgjakura tė kėsaj politike fashiste i shijuan shqiptarėt.Fashistėt pėr tė kėnaqur ambiciet e tyre,nga vitet 90-ta, e zhveshėn  Kosovėn nga ēfardo e drejte nga ēdo e drejtė kombėtare e kulturore,duke uzurpuar ēdo institucion tė tyre.Pėrgjakejet e rrugėve tė Kosovės me bijėt e Kosovėsm, dhuna dhe terrori mbi ta,u hapi rrugėn e mėrgimit shqiptarėve mė tepėr se kurrė.

Sido qė tė jetė,atdhetarėt shqiptarė asnjėherė nuk kanė rreshtur punėn e tyre pėr ngritėjen e vetėdijės kombėtare nė tė mirėn e mėmėdheut.Shpesh ju kemi shkruar,pėr tė u njohur me veprimtarinė e disa nga mėrgimtarėve tanė nė tė mirėn e atdheut,por kėsaj radhe po u njohim me disa veprimtarė tė dėshmuar nė Norvegji,qė tani  njėmbėdhjetė vite po mbajnė shkollat shqipe me mėsim plotėsues atje,si dhe  radio Zėrin e  Arbėrit,me njė punė tė mundimshme por tė paepur ,punė kjo qė ata nuk e bėjnė me pagesė por krejt nė forma vullnetare.

Njė gjė duhet tė dihet:Ēdo emigrant qė ditėt e para sa shkel nė tokėn e huaj, bie nė kontakt me realitetin jo aq mikpritės ndaj tyre. Vėshtirsitė e viteve tė para tė integrimit nė vėndbanimin e ri, kthehen nė histori familjare qė ruhen me breza tek ata.

Ēdo para e fituar ėshtė rezultat i mundit dhe djerses sė tyre, shpesh tė diskriminuar deri nė dhimbje. Jo rallė krenaria shqiptare ėshtė thyer nė dheun e huaj, jo rall dinjiteti shqiptar ėshtė marr nėpėr kėmbė.  Po nga vjen kjo qėndrushmėri e tyre?

Mėrgimtarėt duan ringjalljen e kombit, bashkimin  dhe mėrgimtarėt e mirėfilltė asgjė nuk mund i lėkund nga kjo rrugė.Kohėn kur  Imri  Trena me familje u strehua nė  Norvegji,ishte kohė e dhimbshme, kohė kur shqiptarėt po bredhnin rrugėve atje,vetėm  kuptonin se ikėn pėr tė i shpėtuar dorės fashiste,nuk dinin  qėllimin  si tė gjejnė qetėsinė shpirtėrore pas shkėputjes nga toka e tyre,nga se ishte thyar tani mė krenaria e tyre.Ndihmė dhe gėzim i madh pėr mėrgimtarėt tanė atje ishte sidomos kur u bashkangjiteshin tė mirėfillėt, ata qė e kanė dhe bėjnė punė tė shenjtė, nė shoqėri si: mėsuesit, arsimtarėt, profesorėt, pedagogėt, akademikėt .I tillė ishte  Imri  Trena,gazetar i radios,shkrimtar dhe poet,veprimtarė kombėtar, tė cilin pushtuesi interesohej me ēdo formė tė e ndiqte.

Ky njeri vigjilent nė ditėt e para qė shkeli kėtė tokė tė huaj,hetoi me kohė vėshtėrsitė e shqiptarėve atje,dhimbjen e pėrjetoj nė shpirt kur hetoi se t rungun dhe kulturėn kombėtare po e, rrezikon  edhe “pėlqimi” i kulturės sė huaj, me element tė ndryshme tė huaja, me pėrdorim tė fjalorit tė huaj nė gazetė, nė radio, nė tv-ė dhe pėrdorimi i “fjalorit” tė huaj nė jetėn e pėrditshme qytetare, duke u pėrshėndet nė gjuhėn e huaj. Kjo dukuri jo e mirė nuk e linte tė qetė  Imri Trenėn dhe nuk la gurė pa lėvizur, pa llogaritur sakrificėn vetėm pėr ngritėjen e vetdijes kombėtare.

 

IMRI TRENA

Imri Trena, u lind mė 11.8.1961 nė fshatin Begrace tė Kacanikut. Nė vitin 1965 familja e tij u shperngul nė fshtatin Gerlice tė Ferizajt. Shkollen fillore kreu nė Kacanik tė vjetėr, tė mesmen nė Ferizaj, ndersa u diplomua ne Fakultetin e Bujqėsisė nė Prishtinė. 

Njė kohė punoi nė arsim nė fshatrat Doganaj Elezaj te Kacanikut si dhe nė barnatoren bujqėsore "Fitofarma" nė Ferizaj. Ka bashkėpunuar me tė gjitha gazetat dhe revistat letrare shqipe nė Kosovė e Maqedoni.

Vite me radhė dha kontribut tė cmuar edhe nė Radio Prishtinė, Radio Ferizaj, Radio Gjilan, ( nė programet informative e kulturore ) si dhe nė Radiostacionin privat Radio Vati nė Shkup. Nė vitin 1999 bashkė me familje migroi nė Norvegji, ku jeton dhe vepron tashmė.

Me vetiniciativė, mė vitin 2001, themeloi Radiostacionin Regjional "Zėrin e Arbėrit", medium ky tjejet i rėndėsishėm pėr bashkatdhetarėt tanė tė cilėt jetojnė nė Oslo e rrethinė. Eshtė kryeredaktor i kėsaj radioje qė nga fillimi i punės, mė 2 korrik 2001, si dhe arsimtar i Shkollės Shqipe nė Oslo tė Norvegjisė, qė nga viti 2000. Eshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės qė nga viti 2005.Si poet dhe shkrimtar i shquar deri mė tani  ka botuar  dhjetėra vepra.Nė vitin 2001,ai mblodhi forcat pėr njė punė vullnetare, punė tė mundimshme,e cila do tė i merrte shumė mund dhe kohė,por tė ruaj gjuhėn dhe traditėn kombėtare tė mėrgimtarėve atje,hapi njė radio tė cilėn e emėrtoi "ZĖRI I ARBĖRIT"Kjo radio kombėtare u prit me gėzim tė madh tek shqiptarėt qė jetonin nė Norvegji dhe rrethinė, por puna e tij e vullnetshme,kombėtare dhe intelektuale e tij,e bėri tė njohur kėtė radio  nė ēdo cep ku jetojnė shqiptarėt.Sot kjo radio lokale,ėshtė bėrė ndėr radiot mė tė dėgjuara shqiptare nė ēdo cep tė hapėsirave shqiptare dhe ēdo vend nė diasporat ku jetojnė shqiptarėt.

Kjo radio kombėtare po pėrmbushė njėmbėdhjetė vite punė tė rregulltė,puna e saj ēmohet e shejtė nga se veq programeve kulturore jep tema edukuese,kombėtare,programe pėr fėmijė"Tė duam atdheun",mes tė cilave mbanė ndezur dashurinė pėr atdheun  tek tė rinjėt.

Nuk ka radio e cila me njė punė vullnetare mbanė 24 orė program,ku stafi ėshtė gjėthnjė i pranishėm,nuk ka kryeredaktor radioje qė pėrshėndet dėgjuesit njė nga njė me emėr,me pėrshėndetje tė ngrohėta edhe pse tė tillė ēdo natė janė prezent qindra-mijėra. Nuk ka radio qė i ofron ēdo dėgjuesi mikrofonin,pėr tė dėgjuar zėrin e tyre,mendimin e tyre.qoftė mes intervistash apo emisioneve tjera.Nuk ka radio si "Zėri i Arbėrit",qė i ofron pa pagesė dėshirat e  tyre nė kėngė, pėrshėndetje e urime. Radio qė ēdo javė jep fjalėn e bukur artistike, ku njohim shkrimtarėt tanė tė mėdhenjė  tė gjitha epokave ,atyre bashkohor,madje edhe krijimtarinė e dėgjuesve.Kjo radio organizon edhe zgjedhejen  e toplistes muzikore tė cilėn e pėrcaktojnė vet dėgjuesit,madje kuizin e diturisė,ku dėgjuesit kanė mundėsi tė masin njohuritė e tyre.Tė  dielave kjo radio jep edhe njė program humoristik.Kjo ėshtė Radio  Zėri i Arbėrit nė Norvegji,radio kombėtare e cila punon nė kushte tė vėshtira,nė forma vullnetare,vetėm pėr tė kėnaqur dėshirat e mėrgimtarėve dhe pėr tė rritur vetdijėsimin kombėtarė tek tė rinjėt tanė.Ky veprimtar i shquar kombėtarė punon poashtu nė formė vullnetare  mėsimdhėnės i shkollave shqipe nė Osllo tė Norvegjisė.Edhe ato shkolla ku punon edhe pse vullnetarisht,nuk kanė kushte pėr punė,por ky me vullnet tė pashuar i tejkalon vėshtirsitė.Kur kujtoj nė disa shkolla  shqipe nė Gjermani,ku  Ministria gjermane e arsimit i paguan mėsuesit tanė dhe mezi ia dalin,ia kam lakminė Imri Trenes,i cili nuk njeh as para,as interes,as lodheje,kur nė pyetje ėshtė edukimi i rinisė shqiptare.

Ky njeri ka zgjedhur dy forma pėr zhdukjen e asimilimit tė rinisė sonė,mes Shkollės shqipe dhe radios kombėtare me fuqi tė pashterrur,mbron fėmijėt tanė nga asimilimi dhe kjo ėshtė detyra mė e shejtė kombėtare.

 

SHEMSIE TRENA

U lind me 16.07.1964 ne fshatin Komogllave te Ferizajt.Shkollen fillore e kreu ne vendlindje ,ndersa te mesmen drejtimi i Biologji ne Ferizaj.Dy vite studjoi ne Fakultetin e Bujqesise ne Prishtine.Me 30 maj te vitit 1999 migroi ne Norvegji bashke me familje.unon si mesuese e gjuhes shqipe Prej dites se pare te themelimit te Radio Zerit te Arberit,nuk  iu nda bashkeshortit  Imriut nė pregaditjen e programeve.Kjo tregon qartė se mbėshtetja e saj ka  ndikuar fuqimisht nė arritėjen e suksesit tė Imriut nė radio dhe krijimtari.Shemsia punėn e saj e kryan me njė pedantėri tė pashoqe"MIKRROFONI I DĖSHIRAVE TUAJA"ėshtė emisioni i saj i rregullt i pėrditshėm,tė cilin  ajo e moderon me shumė ngrohtėsi e sukses,duke plotėsuar dėshirat muzikore tė dėgjuesėve,andaj tė gjithė dėgjuesit kanė fjalė tė mira pėr punėn e saj.Shemsije Trena realizon edhe programin"Femra shqiptare ndėr vite",si dhe ėshtė realizatore dhe moderatore nė"Toplistėn e radios" me z.Ali Rexhepi.Shemsija pėrkundėr shumė obligimeve tjera familjare,kohėn kur  Imri Trena ėshtė i nxėnė nė ndonjė aktivitet,pasi qė Imriu ėshtė edhe antarė i Lidhjes sė Shkrimtarėve nė Norvegji,kohėn kur ai ka ndonjė rrugėtim,ajo e zėvendson me shumė mjeshtri e vullnet, duke mos lėnė asnjė emision tė pa emituar.

 

ALI  REXHEPI

Ali Rexhepi u lind me 20.03.1960 ne fashatin Shupkovc,komuna e  Mitrovicės.Njė  aktivist i palodhshėm i ēėshtjes kombėtare,i cili si shumė nga ne qe detyrua tė shpėrngulet nga vendlindje nė vitin 1989 me familje ėshtė strehuar nė Suedi.Aliu nga viti 1999-2006 ishte themelues dhe kryeredaktor i radio  Dardanisė.Ėshtė thėnė me shumė tė drejtė se Ali  Rexhepi,ėshtė krahu i djathtė i  Zėrit tė Arbėrit.Kontributi i tij nė kėtė medium me vlera kombėtare ėshtė i jashtzakonshėm.Miku  Ali  Rexhepi nė Suedi punon pėrkthyes, por pas punės deri nė orėt e vona tė natės ėshtė me dėgjuesit.Aliu me Shemsijen moderon"Toplistėn e Radios", por jo vetėm kaq,ai pranon  telefonata,intervista,tė dėgjuesve nė telefon e Skype,madje shpreh gatishmėrinė pėr ēdo ndihmė qė mund tė i ofroj Radio Zerit tėėrit.Pėr  Ali Rexhepin kanė shumė rrespekt stafi i radios dhe dėgjuesit.

LIRIDON TRENA

Liridon Trena eshte eshte i lindur me 18.07.1986;nė fshatin  Gurėz tė Ferizajt.Ai ėshtė realizator teknik i Radio Zerit tė Arbėrit dhe i  Radio Follos qė nga themelimi i saj.Ky djalosh i ri,i mbushur me atdhedashuri, me vullnet pėr punė edhe pse ka shumė obligime qoftė nė shkollim e mė gjėrė,punėn e kryan me pėrpikmėri dhe dėshmon se ka fituar eksperiencė nė njohuri tė gjėrė.Kėtė e ka dėshmuar vitin qė lam pas, kur  Imri Trena ishte nė pushim nė vendlindje,Liridoni e kreu me shumė rrespekt dhe sukses punėn nė Zėrin e  Arbėrit.Kjo tregon qartė sa tė zellshėm e tė palodhur,sa tė gatshėm janė kėta veprimtarė pa asnjė interes matewrial,po pėr interesin e kombit tė thellohet nė ruajtėjen dhe kultivimin e gjuhės sonė amtare dhe mbrojtėjen e tė rinjėve tanė nga asimilimi.


 

 


 

 

A e dini se...?

 

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .