Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon


Ballina / Letėrsi - POEZIA ĖSHTĖ RRUGA MĖ FISNIKE QĖ MBANĖ GJALLĖ NDĖRGJEGJEN KOMBĖTARE

 

POEZIA ĖSHTĖ RRUGA MĖ FISNIKE QĖ MBANĖ GJALLĖ NDĖRGJEGJEN KOMBĖTARE


Shkruan:Shaban Cakolli

Fati dhe historia i ka pėrballur shqiptarėt me shumė vėshtėrsi,varfėria,mungesa e lirisė,mohimi nga armiqėt lakmitar tė drejtėn e tyre pėr tė qenė zotėr nė trojet e tyre,i ka bėrė shqiptarėt tė pėrvuajtur,por kurrė tė gjunjėzuar.

Armiqėt tė cilėt na pushtonin kishin edhe synime tė errėta ndaj nesh,ata mundoheshin tė na ēfarosnin pėrmes dy formave,zhdukjes fizike dhe asaj kulturore,qė  tė dy format ishin  njėsoj tė  rrezikshme.Po shqiptarėt shquhen ndėr popujt mė tė qėndrueshėm,ata nuk iu gjunjėzuan kurrė armikut,por nėpėr shekuj pėrdorėn gjitha format e luftėrave ēlirimtare,pėr tė dalur nga thundra e pushtuesėve tė egėr,ndryshe po tė mos bėnin rezistenca tė njėpasnjėshme, do tė asimiloheshim si popull.Populli ynė nga gjiri i vet ka nxjerrur strateg dhe kapedan tė shquar tė cilėt me armė,shpatė,penė e menēuri,i dhanė nderė shqipėrisė dhe vetes emrin shqiptar.Nuk do vazhdoj tė u rrekem temave historike, pasi ato nuk kanė shumė tė bėjnė me krijimtarinė,por vet shtrimi i temės mė imponoj tė nisi kėshtu:Kjo lėvizje kombėtare pėr ēlirimin e atdheut nxori figura tė mėdha historike si atdhetarė kryengritės me pushkė e penė,tė cilėt frymuan masėn popullore pėr tė dashur atdheun,kombin,fjalėn,gjuhėn,shkollėn,ku rol tė veēantė kanė luajtur luftėtarėt,veprimtarėt e kombit,shkrimtarėt dhe poetė. Dikush nga mendimtarėt tha"Arti ėshtė shpirti i kombit", dikush nga mendimtarė tjerė tha:“Poetėt kanė dy jetė: njė fizike e njė tė pėrjetėshme.

Edhe unė disaherė e kam shprehur mendimin tim  se  nė altarin e kombit shqiptar kanė qėnė pėrkrahė heronjtė dhe poetėt, luftėtarėt dhe mendimtarėt, fjala dhe veprimi. Pra luftėn pėr ēlirim,shkollim e kanė bėrė martirėt, shkrimtarėt, mėsuesit, poetėt dhe fjala si frymėzim i gjitha pėrpjekjeve. Fuqija e fjalės ėsht madhėshtore. I ngrė tė gjithė zjimet e  ėndrravee. Njė oqean i thellė i burimeve shpirteroreNjė oqean qė sa vete ngrihet e gjėmon edhe mė tepėr.

Tė jesh mėsues ėshtė fat dhe privilegj jetėsor, por edhe pėrgjegjėsi e madhe. Sepse tė hedhin e tė m bjellin farė diturie janė tė zgjedhur vetėm ata qė kanė kėtė fat. Fara qė ke hedhur tėrė jetėn ka mbirė dhe tė rrethon gjithandej.

I tham kėto nga se na nxiti tė i themi njė veprimtare e ēėshtjes kombėtare, njė publiciste, mėsuese dhe poete,e kjo ėshtė znj. Miradije Gashi. Si veprimtare e shquar e kombit dhe arsimit,e njohur nė viset shqiptare dhe diasporė ajo na ka pushtue edhe me fuqinė e fjalės,fuqi kjo madhėshtore e cila vjen si nė oqean i furishėm dhe buron nė zemrat tona,mbush shpirtėrat tanė me tallazet e saj poetike, tė cilat na frymojnė, na japin freski, fuqi, qėndresė e madhėshti.

Miradije Gashi: U lind nė fshatin Arllat, komuna e Drenasit.Vendi i lindjes ėshtė vendi i rinisė, kur pėrcaktohet rruga e njeriut nė jetė. Shkollėn fillore mbaroj nė vendlindje, tė mesmen Akademinė pedagogjike, Shkollėn e Lartė Pedagogjike dhe Fakultetin Filozofik Degen e Pedagogjisė te gjitha deri u diplomua ne Prishtinė.

Si e re mėsoj, kėrkoj,  ėndėrroj pėr tė ardhmen e popullit, u gėzua pėr jetėn, pėr shkollėn, edhe nisi nė ushtrimin e detyrės sė arsimtares. Mė rastin e suspendimit nga vendi i punės, vuajtjet ekaliten shumė, fillovj tė merrej mė poezi, sepse poezia pėr t ishte burim zemre...

Kjo intelektuale me pėrkushtim e devotshmėri po edukon gjeneratat e reja tė cilat po rritėn nė diasporė, po ua mėson : Gjuhėn, historinė, kulturėn, po ua shtonė dashurinė ndaj prindėrve dhe Atdheut, si dhe po i mbronė ata nga asimilimi.

Kjo veprimtare, kjo humaniste, kjo mėsuese, po bėnė ate qė dikur bėnin Rilindasit tanė. Ajo ėshtė e mendimit se:“ Arti dhe Kultura janė elemente kryesore, qė ndikojnė dhe kultivojnė imazhin e njė kombi“.

Padyshim se rruga e nisur me  poezi don dhunti, pregatiteje, lexim literature, por edhe aftėsi intelektuale e ēiltėri shpirtėrore,cilėsi kėto qė tė gjitha i zoton, mėsuesja, publicistja dhe poetja jonė e shquar zonja Miradije  Gashi. Frymėzimet dhe temat e trajtimit i mori si tham mė lart se ajo  fjalėn e shkruar e kishte burim zemre, e kėtė padyshim e mori nga vendlindja ku ajo u rrit nė mesin e veprimtarėve tė menēur, tė cilėt rrėfenin historinė kombėtare, trimėrinė,, menēurinė, burrėrinė, besėn, nderin dhe dashurinė, nė zemrėn e poetės kėto u bėnė burim i pa shterrshėm dhe tema trajtimi.Duke u pasurua me kėto tema, Miradija vargėroi vargje,u dha frymė,shpirt e ritėm. Poezia e Miradije Gashit ka burimet nga dy drejtime: Rrugetimi i saj poetik ne vendlindje, dhe rrugėtimi poetik jashta atdheut, pra si poete e privuar nga atdheu, privim  tė cilin na e bėri pushtuesi me dhunė.Temat janė njėsoj tė dhimbshme qoftė ato nė vendlindjen e pushtuar,qofshin ato tė shkruara nė mėrgim,ku mbi supe bartė peshėn e mallit,mungesen e vendlindjes,e njerėzve tė afėrm e tė dashur.Sidoqoftė,poetja  Miradije ka poezi me njė frymėmarrėje tė gjallė, ēiltėri e sinēeritet poetik,ndez gjakra,pasuron shpirtėra,fisnikron atdheun e kombin,shpalos tė bukurėn shpirtėrorekryekėput bota e saj shpirtėrore ėshtė e veshur me atdhedashuri, magjia e  fjalės sė saj tė lėkund shpirtin,tė zgjon frymėzime,mendime dhe ndjenja. Poezia e Miradije Gashit, ėshtė e gėdhendur mirė, me njė gjuhė tė pasur poetike,me mendime tė ndritura,e pasuruar me figura poetike dhe e dashur pėr lexuesit.



Miradije Gashi


MEDITIM !


Kur heshtja bie nė fashė

Zgjohen pendat,

Pėr t’u djegur deri nė asht!


Thur poeti vargun

Pėr brengat e kėsaj bote

Tė mėdhenj e tė vegjėl

shti.Do tė prehen

Nė thellėsitė e kėsaj toke!



LOTI

Njėmijė mendime filluan

Nė njė lot!

Njėmijė emocione u lidhėn

Me njė lot!

Njėmijė brenga qėndruan

Nė njė lot!

Njėmijė kujtime u mbyllėn

Nė njė lot!

Nė udhėn e pafundėsisė sot e mot

Lot!




KJO ĖSHTĖ


Gjithėēka shohim

Gjithėēka njohim

Gjithėēka shijojmė

Gjithėēka ndjejmė

Gjithėēka urrejmė

Gjithėēka dėgjojmė

Kjo ėshtė jeta jonė




EDHE PAKĖZ


,stoicizmin,besėn,nderin e dashurinė

Edhe pakėz e sirenat bien.

Vetėm, edhe njė kėrcim maceje

Pėr fat, ura ime ndėrtohet

Pėr t’u rrėnuar prap, por

Nuk e di sa qėndron?




NE

Ē’ėshtė jeta?

Ē’ėshtė dashuria?

Ē’ėshtė urrejtja?

Pse janė kėto tria?


Pse jemi kėtu?

A jemi ne?

A ka Zot?

Pasi tė vdesim,

A ka jetė?


Me miliarda njerėz

Me biliarda probleme.

Pse gjithė kėto pyetje

A ka pergjegje?

Ne.




ZJARRI YNĖ


Poeti nuk njeh moshė.

Poeti njeh vargun e ndezur.

Moshėn e njeh ai qė tenton

Tė jetė ai qė s’ėshtė…




QĖNDRESĖ E BEKUAR


Vetėm njė fjalė ku vlon shpirti me dėshira

Vetėm njė ditė plot me dashuri e ēiltėrsira

Vetėm njė pendė qė lidhė plagė e s’vuan

Vetėm njė mik qė shpresėn nuk ta shuan


Vetėm nje herė me zogj n’drithėrimė

Fluturim mbi relievin e Atdheut tim

Eja e zbrit poshtė, njė zė mė thirri

Ah, vendi Arbėrit ėshtė vatėr floriri


Dhe ja, pėr njė ēast, befas nė Vlorė

Nėn hijen e flamurit tė lashtėsisė

Pėr t’i gjallėruar shpresat tona

Nė kryeqėndresėn e shqiptarisė


***


Mbrėmė nga gjumi i gjatė

Nė ėndėrr Plakun e Vlorės e pashė

Ngadalė duke u pėrpėlitur – o vėlla i thashė

Shushuritja e fjalėve u zhyt nė imagjinatė

Ēdo ditė kur prehet Plaku nė librat e artė




ANIJA E PLAKUT TĖ VLORĖS

Njė anije ēan valėt,

Tė mos e molisė ėndrra e kaltėr

As thellėsi e errėt e kohės

Nėn t’shastisurat pulėbardha.


Dridhet deti apo anija

A po shkėmbi qė larg pret?

Atė yll thellė e ndjen

Edhe pse e sheh pjesėrisht…


Takimi i pare nė Krujė

Takimi i dytė nė Vjenė

Dhe nga Triesta nė Dyrrah

Takimi i tretė nė Vlorė


Pėr tė krijuar njė jetė tė bekuar

Pa u larguar kurrė nga caku ynė

Flamuri me shqiponjė i praruar

Plaku i Vlorės e rikrijoi Shqipėrinė


 

 


 

 

A e dini se...?

 

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .