Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Nga i njejti autor:

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VI)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VIII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IX)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (X)
KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (II)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (III)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (V)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VII)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VIII)

Ballina / Histori kombėtare - EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)

 

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)

Brahim AVDYLI:

 

Tėrė veshja kombėtare e shqiptarėve, qė na e paraqet religjionin monoteist tė pellazgėve, ajo simbolizohet me Krijuesin e plotfuqishėm apo me Zotin e Madh, Perėndinė, apo siē na thotė me plotė gojėn, Prof. Spiro Konda, filologu i njohur shqiptar, i diplomuar nė Universitetin e Athinės, nė veprėn e pamohueshme, “Shqiptarėt dhe problemi pellazgjik”,1 D`heusi, qė ėshtė Zeusi, pra Zoti.

Emri Zeus vjen nga emri Deus, d.m.th. nga pellazgjishtja, DE, nė trajtėn dhe kuptimin mashkullor- DH-E2. Zatėn, trajta e emrit “Zeus” ėshtė njė trajtė e mėvonshme dhe gradualisht do tė bėhet “greke”. Kėtė do ta shohim mė vonė.

Fjala dea ėshtė njė fjalė korrelative, sepse pranė mėmės duhet tė jetė krijuesi i pėrbashkėt. Nė tė njėjtėn mėnyrė u krijua pranė saj edhe trajta mashkullore “de-u”, nė kuptimin e dheut si “at”. Pra, “de-a” (d.m.th. dheu) ėshtė nėnė i tė gjithave dhe “de-u” ėshtė ati i tė gjithave3. Dheu ėshtė jo vetėm “krijonjėsi”, por ėshtė edhe “nėnė qė ushqen”, qė i mbanė nė jetė tė gjithė ata dhe ato qė i krijon.4 Sipas kėsaj, ZOTI ėshtė burim i jetės dhe lumturisė pėrgjithėsisht nė jetė, i cili mė vonė kjo gjė themelore dhe kryesore e simbolike e atyre qė jetojnė identifikohet me DIELLIN, te Ilirėt, deri nė Egjipt dhe nė gjithė Evropėn.

Thuhet se kemi ardhur nė tokė nga ylli SIRIUS (dhe do ta tregojmė mė vonė) dhe nga ky besim pellazgė “perėndia” ėshtė UNIVERSI dhe krijimi i botės ėshtė duke fluturuar apo duke sjellė vėrdallė nga KAOSI. Nė tregimet e vjetra pellazge e nxjerrin edhe prej VEZĖS KOZMIKE, dhe kozmosi e ka prejardhjen e njėjtė sikur kaosi, prej pellazgjishtes sė vjetėr, qė do tė gjurmohet.

Feja dhe besimi pellazg, mė mirė tė themi religjioni i vjetėr i pellazgėve, pra feja e tyre origjinale, qė mė parė ka qenė pagane, thotė se prej vezės kozmike apo vezės sė botės me tė gjitha ēka ka nė vetvete doli KRIJUESI me FLATRA, qė janė krahėt apo flatrat e perėndisė dhe kjo simbolizohet edhe sot te shqiptarėt, te veshja tradicionale dhe e vjetėr, qė prej fillimit tė botės, ku KRIHĖT e GUNĖS nuk vishen, por pėrthekohen apo lidhen pas shpine.5
 

Paraardhėsit e shqiptarėve tė sotėm, gjyshėrit tanė tė vjetėr, pellazgėt, kanė qenė shumė mė tė zgjuar, por, nė fakt, dituria e tyre nuk ka qenė sikur janė sot religjionet. Mund tė themi se atėherė ka ekzistuar “dionia”, shkenca e tė parėve tanė, dhe ka qenė shumė e koduar me gjeste, simbole, mitologji e tregime tė vjetra, qė ndonjė tregim ka rrjedhė deri sot. Njėra ndėr to ėshtė tregimi popullor pėr Venusin, qė duket para mėngjesit sikur njė yll dhe ėshtė mė afėr me ditėn. Kėtij ylli i kanė thėnė “afėrditė” apo “afrodita”, qė grekėt e pastajmė kanė bėrė pėrpjekje pėr ta pėrvetėsuar me “aphrodite” dhe kjo nuk e ka ndryshuar apo ndėrruar kuptimin qė e mbanė ajo. “Afėr-dita” ėshtė mirėfilli shqip, sepse ajo e numėron kohėn e rrjedhjes sė natės rreth mėngjesit.6

Le tė pėrsėritim edhe njėherė se atėherė mbi ne, nipėrit e pellazgėve tė ditur, nuk ka qenė “i zgjuar” terri otoman, me pesėqind vjet robėri, shtypje, gjenocid, shkatėrrim, etj. qė i ngjanė territ tė njė nate tė zezė-sterrė, e cila na ka rrethuar nė tė gjitha anėt me shekuj tė gjatė e ka bėrė pėrpjekje pėr tė na zhdukė ēdo gjė nga truri e koka e jonė ose tė na e presė kokėn e tė shkojmė nė botėn tjetėr. Kėshtu, nėn lemerinė e vdekjes jemi mėsuar “tė zgjohemi jerm” nė mes tė natės dhe tė pėrrallisim kodin e mbjellė me dhunė, se jemi “turk, elhamdulillah”.

Dita dhe nata rrjedhin nė qark. Tani, nuk jemi nė natė. Jemi nė ditė. Shohim gjithēka qė ka shpėtuar pas errėsirave, natės e stuhive tė mėdha mijėvjeēare, nėpėr tė cilat mezi kemi mbetur gjallės, me humbje po ashtu tė mėdha. Stuhitė e tyre, tani, sikur kanė pushuar. Tėrė ajo qė ka shpėtuar nga kėta mijėvjeēarė rreth e rrotull nesh pa humbur tėrėsisht kombi shqiptar, po pėrpiqemi tė mbledhim nė njė mozaik pėr identitetin tonė. Dhe, njėra prej tyre qė duhet “tė bashkohet” nė kėtė mozaik tė identitetit tonė, ėshtė veshja popullore, tradita, vetitė, tregimet, tė folurat e burrave, anekdotat, ritualet martesore, tė lindjes e tė vdekjes, etj. qė nuk na i kanė zhdukur tėrėsisht mijėvjeēarėt.

Ritualet martesore bashkohen nė kėtė mozaik. Populli ynė thotė se nusja pėr t`u bėrė e pjellshme, pėr tė bėrė fėmijė e djem, trashėgimtarė e luftėtare, sepse kėta i dėshironte shqiptari, bir i ilirėve, nip i pellazgėve, brez pas brezi nėpėr luftėrat mijėvjeēare, pėr tė vdekur pėr liri, pėr komb, pėr atdhé, jo pėr fé, duhet tė ulej nė njė plis tė bardhė dhe njė tjetėr ta vendoste nė kokė. Domethėnia e kėsaj ėshtė se nusja e jonė sillte jetė, dritė e gjallėrim; pra do tė lindte djel, djal (djalė=diell), tė cilėt shqiptari i kishte nevojė sa “dritėn e Diellit”, ndonėse kjo gjė ishte me dhembje tė madhe, me shpirt, sa nuk mund tė matet. Pėr kėtė arsye bėnte “dasmė” kur martohej shqiptari, sepse gruaja qė vinte nė njė shtėpi sillte gėzim, lumturi dhe pėrtėritje, pra vazhdimin e brezit tė luftimit e tė mbetjes gjallė, sepse gruaja ishte nė shtėpi, ndėrsa burri pėrpallej me jetėn e vdekjen.

Kur Krijuesi i gjithėfuqishėm doli i pari nė botė, ai kishte krahė shqiponje tė mėdhenj dhe kishte “fluturuar” pėr tė krijuar universin.7 Nuset njėrin anė tė ballit e pikturonin njė gjeth dushku, qė ėshtė gjethi i dushkut tė drurit tė Zotit, pra shenja e Zeusit. Nusja e ka traditė qė kur tė futet nė shtėpi tė dhėndrit, duhet tė ulet nė njė plis tė bardhė (pra, tė kthyer mbrapsht) dhe njė tjetėr plis tė bardhė ta vendosė nė kokė; pastaj ngrihet nė kėmbė duke lėvizur me duar dhe njėra nga ato figura qė i bėn ėshtė shqiponja dykrenore, qė ka prejardhje e hershme tė pellazgėve prej fluturimit tė krijuesit pėr tė krijuar universin. Lėvizjet qė i bėn nusja atėbotė kur ngrihet nė kėmbė quhen “TEMENA”, pra “te menja”, “te mendja”, “te kujtesa”, qė ėshtė njė lloj ceremonie apo rituali pėr tė rikujtuar fillimin e ēdo gjėje nė jetė.8

Plisi i bardhė (Qeleshja apo Qylafi) ėshtė gjysma e vezės kozmike, nga e cila doli krijuesi i plotfuqishėm, qė e krijoi Botėn dhe gjithēka qė ka ajo nė vetvete. Sipas mitologjisė, ai krijoi kohėn dhe gjėra tė tjera.
 

Mėngėt e gunės qė lidhen pas shpinės janė flatrat e krijuesit tė plotfuqishėm, pasi qė, si thuhet, “ai fluturonte pėr tė krijuar botėn”. Nė tė vėrtetė, kjo gjė ishte besimi monoteist i pellazgėve dhe prej burimit tė tyre i vodhėn, i kopjuan, i shtrembėruan pa ndėrprerė, popujt dhe fétė e ndryshme tė njerėzimit, duke i dhėnė kėto gjėra tė vjedhura dhe tė korruptuara nė pafundėsi, sikurse janė tė tyre. Edhe ata besonin mė nė fund “nė njė zot tė plotfuqishėm”, por zotat greke nuk kanė qenė perėndi, por Zota, Zoja, sundues, mbretėr, heronj, shenjtore, qe kanė jetuar si njerėzit.9 Kėtė duhet ta shohim, sepse ata i kanė korruptuar pikė sė pari figurat e tyre pėr Zotin e Madh dhe tė gjitha gjėrat e marra kėshtu prej pellazgėve, qė nuk dėshironin tė gėnjejnė si grekėt dhe as tė punonin pėr lavde. Bota dhe Evropa i merr “grekėt” si “themeluesit” e saj, pa i shkuar nėpėr mend ta shqyrtojnė vėrtetėsinė e kėtyre gjėrave a janė me tė vėrtetė “greke” apo janė marrė diku tjetėr. Kur ti shqyrtojnė shkencėrisht kėto gjėra mbi themelin e vetė botės, atėherė do tė gjejnė se kush janė bartėsit e krijimit tė botės. Padyshim, pra pellazgėt, gjyshėrit e shqiptarėve tė sotėm, jo grekėt, qė udhėtuan nė tė tri kontinentet, si p.sh. nė Azi, nė Afrikė dhe nė Evropė, janė krijuesit dhe bartėsit e kėtij themelimi tė botės dhe tė kulturės sė parė.

Ne do tė flasim prapė dhe do t`a shohim edhe kėtė ēėshtje. Nė radhė tė parė po i kthehemi Dodonės tė Perikli Ikonomit. Aty na ka mbetur ēėshtja.

Perikli Ikonomi thotė se Sulova e Skraparit ėshtė Sella e Dodonės, vendi i qytetit tė parė pellazg, nė shkėmb, nė gurė. Emri i parė i qytetit ka qenė Sul. Nga kjo rrjedhė emri i vendeve tė Sulėve, qė quhet Sulova, pra vendi i tyre.10 Sellėt e vjetėr sipas greqishtes janė sulėt, suljotėt dhe janė edhe sot njė nga fiset shqiptare tė jugut tė Shqipėrisė. Kėtė vend e ka prirė Sellena, qė ka qenė udhėheqėse e tyre dhe ėshtė bėrė perėndeshė e pellazgėve tė vjetėr.

Perikli Ikonomi, sipas tė njėjtit shkrim tė Vepror Hasanit te Devolli Net, thotė se kėtė prapashtesė tė emrit “Sulova”, me “ova” e ka marrė mė vonė nga turqit, qė do tė thotė vendi i Selejve, apo i Sulejve, apo i Suliotėve.11 Selejve, do tė thotė se janė “banorėt e qytetit tė Selenės (Sellenės)”; ndėrsa Suliotė janė banorėt e Sulės, pra Sul, ata qė i nderojnė Otėt, zotrat e parė (krahaso emrin Zot=Got=Ot), brezit tė themeluesve tė tyre, prej shkėmbit, nė “qytetin” Sul.

Ndėrrimi i shkronjės “l” dhe “ll” apo anasjelltas ka fituar njė nuancė relative nga regjioni apo popullata qė ka jetuar atje dhe nga gjuhėt qė rishqyrtojnė. Ndėrsa vendbanimi “qytet” do tė thotė sipas Fjalorit tė Gjuhės Shqipe sė Sotme Shqipe, se ėshtė fjala pėr njė qendėr tė denjė banimi, tė lashtė, me grumbull shtėpish banimi, ku banorėt e tij merren me njė veprimtari tė caktuar.12

Nė tė kaluarėn ka qenė edhe njė vend banimi i mbledhur brenda mureve tė njė kėshtjelle tė lashtė, sot tė rrėnuara. Ndėrsa, Mehmet Elezi, nė “Fjalorin...” e tij na e jep shpjegimin plotėsues se kėshtjella ka qenė kuptimi i vjetėr i fjalės.13 Pėr kėtė arsye thuhet kėshtu pėr qytetin e parė apo kėshtjellėn e Dodonės.

Fshati i vjetėr qė ndodhet pranė Tomorit e nė anėn e veriore tė tij, dhe i ka tė gjitha tė dhėnat pėr ekzistencėn e njė qyteti tė vjetėr, siē thotė Vepror Hasani. Pranė tij ndodhet mali Gorica, ku gjendet kėshtjella e vjetėr dhe nė atė vend ka ekzistuar njė faltore tepėr e vjetėr. Sot ėshtė e pamundėsuar tė shosh nė atė kėshtjellė, sepse njė urė qė shėrbente si kalim pėr atje, prej shekujsh e vitesh ėshtė gremisur dhe vendi mbetet i thepisur. Aty gjendet njė shkėmb me shumė dhoma nė brendėsi tė tij dhe me njė rrugė tė nėndheshme, qė nuk dihet ku tė dėrgon. Nė kėtė vend ekziston njė burim i thellė dhe ky ėshtė nė tė vėrtetė qyteti Sella i Dodonės, ndėrsa qyteti Dodona, mė vonė, mund tė mbetet qė tė jetė Qyteza, qė ndodhet pranė me Sulovėn. Aty ndodhet njė kėshtjellė e vjetėr me gurė tė rrethuar e tė mėdhenj si arkat. Pra, atje duhet tė bėhen gjurmimet e shumta arkeologjike dhe mund ta dėshmojmė kėtė ēėshtje. Shqipėria nuk ka pasur kushte tė mira tė udhėheqė njė ndėrmarrje tė tillė.

Nga studiuesi i heshtur i kėsaj ēėshtjeje, Perikli Ikonomi, mėsojmė se edhe Straboni e pėrmend njė vend tė tillė, ndėrsa fshati Lupeshė e Skraparit tė kujton gjeografin Meletios, nė librin e tij, nė faqet 274-275, i cili thoshte se “lopesset ishin nga Selijt, qė banonin pranė Dodonės dhe vendi i tyre quhej Lopessia”. Pra, ai ka vėrtetuar se Lopėsia ėshtė Lubesha e Skraparit pa asnjė mėdyshje, sepse ky fshat herė thirrej Lubesha e herė thirrej Lobesha. Sipas greqishtes, ky emėr qė shkruhej me “ss” dhe i pėrgjigjet natyrshėm shkronjės sė shqipes “sh”, kjo gjė tė vėrteton se Lobesha ėshtė Lopesha, pra Lopessia.

Ky fshat i Skraparit shtrihet nė anėn perėndimore tė malit Tomorr dhe pranė tij rrjedh njė burim me ujė tė ftohtė, ekziston njė faltore e vjetėr, por edhe njė shpellė qė thonė se rritet njė mollė. Nga ujėrat e burimeve krijohet njė lumė i vogėl. Te vendi i quajtur “Vokof”, pranė Lubeshės, askush prej fshatarėve nuk i pret lisat pasi ata i quajnė “tė shenjtė”. Kėshtu qė nuk ka asnjė dyshim se Lopessia ėshtė Lopesha e Skraparit, e ngritė zėrin Perikli Ikonomi dhe tė kujton kėtė Vepror Hasani, nė shkrimin e tij.14

Titus Libius (Libri VII, 3) nėnvizonte se banorėt e rrethit tė Dodonės nė fillim hanin lėndė lisash e valangjithash, pastaj priftėrinjtė e tempullit mėsuan tė lėvrojnė tokėn e tė mbjellin drithra. Gjeografi Meletios, nė veprėn e tij, faqe 214, shkruante se pranė Dodonės ishte njė pyll me lisa dhe vėgjej, (nė greqishten e sotme: dhryes ėshtė vigji), ndėrsa Pausanias, nė librin e tij A. 14, thotė se nė Epir ėshtė mali Tomorr (Tomor) me pamje tė bukura dhe se hierorja e Zeusit (Zotit) ėshtė nė Dodonė dhe se aty ėshtė vėgjeu i shenjtė i Perėndisė. Tė gjitha kėto duhet tė flasin pėr vėgjejt e malit Tomor.

Athanas Stragjiritit, nė faqen 304 tė veprės sė vet, thoshte se Dodona dimėr-keqe (dhisqimeros) nė malin Tomor e ka pranė lumin Dodon dhe njė burim, i cili kishte cilėsinė qė tė zbrazeshin ujėrat nė kohė mesdite dhe mbushej prapė deri nė mesnatė dhe kjo farė ēudije pėrsėritej gjithnjė. Kėtė e thotė edhe Plinusi pėr Dodonėn, duke shtuar se nė malin e saj rrjedhin 100 burime. Nga ujėrat e burimeve krijoheshin pėrrenjtė e mėdhenj, pra lumi i Tomorricės dhe lumi i Zagorės, pastaj lumi i Osumit dhe Devolli. Emri i Devollit vjen nga fjala latine Deo-lum-Deoli, nga fjala Deus-perėndi, i cili, do tė thotė se ėshtė “lumi i Zotit”.

Gjeologėt austriak, nė vitin 1917, thonė se Tomori ka njė liqen tė madh dhe uji i tij brenda shkakton burime tė shumta.15

Unė, thoshte Perikli Ikonomi-sipas shkrimit tė Vepror Hasanit-do ta kisha sjellė me vete Stragjiritin te burimi i Sulovės, ku do tė kishte parė njė burim tė thellė; pastaj te burimi i Lubeshės, qė ka ujė tė ftohtė si akull; te burimi i Vitalenit, i cili gjendet nė krye tė Tomorit, te Qafa e Dhodhonit, dhe emri i tij e ka njė shpegim nga Vitalis-jetė dhe Vitalentis-jetėdhėnės; te burimi me emrin Konti; pastaj edhe te burimet tjera, por edhe te burimi ēudibėrės, tė cilin ne e quajmė “Burimi i Kuēedrės”, ku do tė shihte njė burim qė sjell herė ujė e herė e ndėrpret ujin, madje mund tė ndodhė kur je duke pirė ujė, prandaj pėr kėtė e quajmė kėshtu, sepse kur nuk do tė japė pėr tė pirė ujė kuēedra e ndalė (e zė apo e bllokon) atė, i cili, si fenomen, ndodhė qė mijėra vite.16

Historishkruesit e vjetėr shkruajnė se fatthėnėsit e Dodonės quheshin Tomuri, fatthėnat e tyre quheshin Tomure dhe Tomuros. Kush nuk e di se kėto fjalė janė fjalė shqipe, tė gjuhės shqipe, qė duan tė thonė: Tė mirat ose Tė mirave, ndėrsa fatthėnat quheshin edhe pelja ose pelea, sipas Perikliut, sepse gjeografi Meletios, nė veprėn e tij, faqe 214, thotė se pėllumba quheshin gratė e tempullit, tė cilat “ishin barbare”, kishin flokė tė thinjura, tė bardha, plaka.

Sipas mitologjisė plakat quheshin “grates” dhe “graes”, sepse kishin flokė tė bardhė, ishin me njė sy dhe me njė dhėmb nė gojė. Tek Homeri, apo botuesit qė e kanė ndėrruar formėn, priftėrinjtė e orakullit tė Dodonės quhen “Helloi” apo “Selloi”, qė na i shpjegojnė pėshtjellimet “greke” mbi prejardhjen si “komb”. Nė kohėt antike provohet ekzistenca e lashtė e Orakullit nė fshatin Mbrakull, nė kėmbė tė Tomorit, qė, sipas Eqrem Ēabejt pėrfaqėson fjalėn “Orakull”.17

Thotė Ikonomi-na kujton Vepror Hasani- se Barthelemy shpjegon se prej dy pėllumbave tė ikur nė Theba tė Egjiptit, njėri erdhi nė Dodonė tė Epirit dhe tjetri kaloi nė Libi tė Afrikės. Pėllumbi quhej me emrin “Pelje”, qė nė gjuhėn e fiseve tė vjetra tė Epirit e tregon emrin “Plakė”. Tė gjitha kėto thėnie tė dėrgojnė nė Shqipėri. Peljet apo plakat pėrmenden edhe sot nė rrethinat e Tomorit, madje ekziston edhe legjenda pėr tri plakat, ku njėra pėrfaqėson datėn e 30 marsit, tjetra 31 mars, ndėrsa e treta 1 prillin. Nė kėto tri ditė nuk punohet ndėr shqiptarėt, pėr nder tė tri plakave, madje as sot.

Nga Tomuret ka rrjedhur fjala Tomuriase, qė e tregon krahinėn e malit Tomor, e cila nuk ėshtė gjė tjetėr pos Tomorrica e Skraparit, qė ėshtė rrethina e malit Tomor. Nė kėtė vend nuk gjėnė asgjė mangut pėr sa i pėrket orakullit tė Dodonės. Nė faqen jugore tė malit tė Tomorit, mbi fshatin (katundin) Bargullas, gjenė qafėn e Dhodhonit, ekziston pllaka e Dodonit, ku nuk mungojnė as burimet me ujė te ftohtė, ndėrsa nė majėn veriore tė Tomorit gjendet ēuke e Peljes (peleas), qė janė fatthėnat e orakullit tė Dodonės. Nuk ka asnjė dyshim- thotė Perikli Ikonomi, sipas Vektor Hasanit-se gjeografi Meletios pėrmend emrin “pelje” dhe e ka fjalėn pėr “tri plakat fatthėnėse”.18 Pra, mali i Tomorit ėshtė vendi i shenjtė, ku u lindėn perėnditė pellazgjiko-shqiptare.

Ėshtė mė se vėrtetė ēka dėshmon me vuajtjet shumėvjeēarė rreth Orakujve tė Dodonės, Dodonės dhe qytetit tė Dodonės, Periki Ikonomi, nė veprėn e tij “Dodona pellazgjike dhe Tomor`i i zotit tė Pellazgėve”, se qyteti i vjetėr i Dodonės nuk gjendet nė Janinė, por gjendet mė malin e Tomorit, rrėzė tė cilit ndodhet faltorja e Zotit (Zeusit), dhe fatthėnat e tij, orakujt e Zotit.19 Tempulli i Dodonės ka qenė i vetmi dhe mė i vjetri i tempujve, pėr vendin e tė cilėve grindeshin tė gjithė dijetarėt, gjeografėt, historianėt, etj. dhe nuk e dinin se Dodona ėshtė nė malin e Tomorit, nė viset veriore tė Epirit pellazgjik, shqipfolės i tė gjithė shekujve, pra arbėr, avranitas, tė Shqipėrisė jugore dhe jo nė Janinė, edhe sot pjesa jugore e Epirit, poashtu e mbetur me dhunė e dredhi nėn Greqi.

Greqia ėshtė quajtur kėshtu qė nė kohė tė hershme sipas fiseve ilire qė jetonin atje, siē dėshmon kėshtu edhe Ridvan Muslija, nė shkrimet pėr "Orėn e bashkimit kombėtar",20 sidomos nė kohėn e paganizmit, dhe pasi aty u vendos kristianizmi, u quajt si pjesė e veēantė e Perandorisė sė Bizantit (Byzantit), ndėrsa tėrė gadishulli u quajt Gadishulli Ilirik, para pavarėsisė sė Greqisė, tė ardhur me ndihmėn e fuqive tė mėdha tė Evropės, se nuk e kanė pėrmendur askund emrin Heladha, as Helenė, as prejardhjen prej “helloi”, qė ėshtė nė tė vėrtetė njė shtrembėrim i fjalės “selloi”, te Homeri.

Elemeti kryesor qė i dallon avranitasit, pra arbėrit, qė e banojnė shtetin e krijuar artificialisht me emrin “Greqi”, ėshtė fakti se ata flasin dhe kėndojnė brenda rrethit familjar, por ata nuk dinė tė shkruajnė apo nuk e kanė mėsuar ta shkruajnė gjuhėn shqipe nėpėr shkolla, sepse kjo ishte njėra prej formave tė "megal idesė" sė Greqisė (ideja e madhe e shkatėrrimit), d.m.th. e gjenocidit dhe persekutimit tė tmerrshėm tė shqiptarėve, nė ato anė.

Gjuha shqipe ishte gjuhė ishte gjuhė popullore, jo gjuhė letrare dhe fetare. Njerėzit e letėrsisė dhe tė diturisė e quanin me pėrbuzje “gjuhė barbare”. Gjuha shqipe, duke mos u shkruar mund tė rrezikonte tė humbej tėrėsisht dhe tė humbiste origjinalitetin dhe emocionet shpirtėrore gjatė shekujve. Stėrgjyshėrit tanė i krijuan dhe i ruajtėn aq sa munden ninullat, vajet, kėngėt e kreshnikėve, etj. Njė nga format e vetme tė ruajtjes sė gjuhės ėshtė kėnga. Shumė ngjarje tė pėrditshme, ngjarje historike, u pėrcollėn brez pas brezi nėpėrmjet kėngės.21

Ai popull nuk dinte tė shkruante, sepse e shkatėrronte Greqia. Por, kėngėt, vajet dhe kujtesa ruhen nėpėr shekuj.

Kujtesa shqiptare mbeti gjallė. Ai diti tė ruaj kėngėt, deri nė ditėt tona...

Temėn “Evropa e Bashkuar dhe Shqiptarėt”, do ta trajtojmė nė vazhdimet e mėtutjeshe...

1 Spiro Konda,: "Shqiptarėt dhe problemi pellazgjik", Tiranė 1964 ose Eugen, Tiranė 2011.

2 Spiro Konda, po aty, faqe 377.

3 Po aty, faqe 370.

4 Po aty, faqe 371.

5 Artikulli i dhėnė anonim nė opinion te “Illyrian&Pelasgians indigenous europeam”, “Plisi nuk ėshtė rastėsi”.

6 Sipas shkrimit tė nėnvizuar.

7 Sipas atij shkrimi.

8 Po aty.

9 Po aty.

10 Shiko shkrimin e Vepror Hasanit, „Dodona e vjetėr pellazgjike jo nė Janinė, por nė Malin e Tomorrit“, http://www.devolli.net, 16 janar 2013.

11 Shiko pa aty.

12 Shih veprėn e ASH tė Shqipėrisė, Istituti i Gjuhėsisė dhe i Letėrsisė, „Fjalor i Gjuhės sė sotme Shqipe“, Kombinati Poligrafik, Tiranė 1980, faqe 1623-1624.

13 Mehmet Elezi, „Fjalor i Gjuhės Shqipe”, Gjegj Fishta, Tiranė, 2006, faqe 1233.

14 Vepror Hasani, „Dodona e vjetėr pellazgjike jo nė Janinė, por nė malin e Tomorrit“, po aty.

15 I njėjti shkrim, po aty.

16 Po aty.

17 Shiko veprėn e Eqrem Ēabejt, „Studime etimologjike nė fushė tė shqipes“, DH-J, faqe 212, tė cituar kėtu sipas veprės sė Ilir Cenollarit, “Profecitė e Zotit tė Tomorit”, Jonalda, pa vend tė botimit, diku nė vitin 2010, faqe 6.

18 Artikulli i pėrmendur i Vepror Hasanit, po aty.

19 Nė pėrfundim tė kėtij artikulli.

20 Shiko faqen e tij „Ora e bashkimit kombėtar“, nė shkrimin “Si i krijua Greqia“, http://www.facebook.com/Ridvan Muslija.

21 Pa aty, nė pėrfundim.

 


 

 


Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .