Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 


 

 

 


Ballina / A e dini se? - Njohuri tė rralla [ >1< [ >2< ]

 

A e dini se...

Ēdo tė hėnė, njė njohuri tė re!

Lexo mė shum>1<   >2<

http://www.morethings.com/music/elvis/pictures/presley_family_photos/1939_elvis-aaron-presley.jpgElvis Presley njihet me parjen e tij zeshkane, me flokė tė errėta si katran. Kėtė dukė e mban akoma gjithėmonė nė kujtesėn e publikut; si tek ata qė ju kujtohet sė gjalli ashtu edhe tek gjeneratat mė tė reja qė e njohin nga fotot e gjirimet e tia.

Nė tė vėrtetė Elvisi ishte bardhavel (bardhosh, blond). Ai kishte flokė gėshtenjė tė ēelur tė cilat i ngjyrosi nė tė zezė tė shėndėritshme (zi lignit) mė vitin 1956 (21 vjeēar) dhe nga kėtu, mbajti vazhdimisht kėtė modė tė ngjyerjes gjatė tėrė jetės sė vet.

 
Miza qė na zakonisht e quajmė e rėndomtė ose shtėpiake (musca domestica) jeton: femra 21 ditė, mashkulli 17 ditė. Studimet e gjeneralizuara shėnojnė njė jetė mesatare 15 -30 ditė mesatarisht. Ballkan dhe vendet e Mesdheut evropian numėrohen mbi 600 lloj mizash. Femra bėnė 400-600 vezė nėpėr materje organike me lagėshti, shtroje bagėtishė bagla dhe plehra tė tjera.  
Batalioni SS "Charlemagne", i pėrbėrė ekskluzivisht nga ushtarėt francezė, ishte mbrojtėsi i fundit i bunkerit tė Hitlerit maj 1945.

Gati njė vit mė parė, Heinrich Himmler
pat kėrkuar pėr tė pėrfshirė vullnetarė tė huaj nė Waffen-SS. Kėshtu u krijua divizioni
. Ai kishte pėr misionkryesor tė parandaloj  avancimin sovjetikėve dhe u dėrgua nė front nė shkurt 1945.
Nė prill,
divizioni pėsoi humbje tė mėdha dhe u detyrua
tė tėrhiqet. mbijetuarit u dėrguan pėr tė ndihmuar nazistėve nė qėndresėn e tyre tė dobėsuar plotėsisht. Kėshtu, njė njėsi prej rreth 330 tė "Charlemagne"-it francez u dėrguan nė Berlin nė Berlin, pėr tė mbrojtur Hitlerin e rrethuar nga ushtria sovjetike.
2 maj, pas
disa ditėluftimesh nė rrugė, kur ngelin rreth tridhjetė mbrojtės nė afėrsi tė bunkerit, dorėzohen rusėve dhe  kėshtu bie edhe mbrojtja e fundit e Hitlerit dhe me kėtė bunkeri nė fjalė bie pėrfundimisht nė duar tė rusėve.
 
... Maratonistit japonez Shizo Kanakuri iu dashtėn 54 vjet pėr t’a pėrfunduar garėn e Lojėrave Olimpike tė mbajtura mė 1912.

Nė kėtė Olimpiadė nė Stockholm, temparurat tejkalonin 30°C e gjatė maratonit termometri arriti nė 32°C. Shum pjesėmarrės ngritėn dorė gjatė vrapimit kurse portugezi Fransisco Lįzaro vdiq disa ditė pas garave. Nga garuesit, qė nuk u dekurajuan ishte edhe japonezi i lartėpėmendur por edhe ai, nė kilometrin e 30tė, i raskapitur dhe i etur, pa njė familje duke shuar etjen dhe i pyeti a mund edhe ai tė pin dhe tė pushon pak. Familja mikpritėse i ndihmoi por …, atletin e muar gjumi dhe kėshtu, ai u zgjua vetėm tė nesėrmen nė mėngjes. Nga turpi, vendosi qė fshehurazi tė kėthehet nė vendlindje. Edhe pse mė vonė morri pjesė nė dy Olimpiada tė tjera, askush nuk i ra nė fije ku u humb atleti japonez.

 

 

40 vjet mė vonė, njė reporter suedez ia gjeti « fėrkemin » dhe me kėtė, legjenda rreth atletit «tė zhdukur» u sqarua. Kėshtu mė 1967, ai u rikėthye nė Stockholm pėr tė pėrfunduar garėn dhe njėrit u bė rekordmen oficial pėr kohė mė tė gjatė tė njė maratoni olimpik : 54 vjet, 8 muaj, 6 ditė, 8 orė, 32 min, 20 sek, 3 dhjetėshe sek !!!

Nė vijim, Filolet plotėson mė tepėr pėr argėtim:

Mesatarja e shpejtėsisė sė Kanikuri-t ėshtė : 8.8cm/h, pra 568 herė mė ngadal se kėrmilli i cili arrinė gjer nė 50m/s.

 
... Abu Mensur Nizar al-Aziz Billah, Kalifi i pestė fatimid dhe Imam (nga 975 mė 996)  ėshtė themelues i njėrit nga univerzitet e para nė botė, mė saktėsisht, ai nė Kairo, mė 988, pranė xhamisė Al-Azhar, emėroi tredhjetė e pesė Doktorė tė Ligjit tė cilėt ligjėronin ēdo tė premte pas namazit tė Xhumasė. Kėtu u ngrit edhe bibilioteka me mbi tetėmbėdhjetė mijė vėllime. Abu Mensur vdiq mė 13 tetor 996.  
... Mė 1923, kalorėsi profesionist Frank Hayes (1888–1923), vdes nga infarkti i miokardės. Disa sekonda mė vonė ai dhe kali i i tij Sweet Kiss, pėrfunduan vrapin duke zėnė vendin e parė. Kėshtu ai u bė i vetmi kalorės i vdekur nė histori tė fiton nė gara.  
Viganella, fshat italian  me rreth 200 banorė qė gjindet nė njė luginė tė thellė e tė ngushtė e cila bėn qė, fshati mos tė ketė diell gjatė muajėve nėntor, dhetor e kallnor. Pėr kėtė shkak banorėt instaluan njė pasqyrė gjigante prej 80m²  (lartėsia 5m, gjėrėsia 8m) mbi malin e afėrt gjatė nėntorit tė vitit 2006 dhe nė kėtė mėnyrė nga atėherė, ata ndriēojnė me rreze dielli sheshin e fshatit. Pasqyra kontrollohet me komjuter i cili e drejton atė nė mėnyrė qė tė ndjek rrugėn e diellit dhe tė ndiēoj sheshin.  
... Ndėrtesa «Copan» ėshtė godina e vetme nė Brazil qė ka kodin e vet ekskluzif tė postės. E ngritur nga inxhinieri i famėshėm Oscar Niemeyer nė Sćo Paulo, e ndėrtuar gjatė viteve 1952/61, nė fillim kompleks turistik, njihet sot si godina mė e madhe e Brazilit, me 1.160 banesa, nė gjashtė blloqe, 115.000m2, 5 000 (+-) banorė, 20 ashensorė dhe 1 milionė litėr ujė harxhim nė ditė.

 

Arbre du Ténéré... Akacia e Tenere-sė ishte druri mė i izoluar nė botė. Ajo qėndronte e vetme nė njė rreth prej 400 km. Gjindej nė Niger nė shkretirėn e Tenere-sė dhe ishte e fundit nga grupi i akacieve qė kishin mbirė nė kohėrat kur ky vend qe shum me pak i thatė.
Pėr fat tė keq, kjo akacie nuk jeton mė pasiqė, sipas disa burimeve, u godit nga njė kamionist libias mė vitin 1973 kurse burime tė tjera thonė se u godit nga njė motorist francez gjatė garave Paris-Dakar. Sido qė tė jetė, akacia u rrėxua e u tha dhe nė vend tė saj u ngritė njė tjetėr nga metali, pa asnjė vlerė artistike, kinse monument e nė tė vėrtetė, ėshtė vetėm njė shėmtin i natyrės dhe kujtimit pėr akacien e vetmuar.
 
... Mendimet dhe tė besuarit se Keopsi ėshtė shėrbyer me skllevėr pėr ndėrtimin e piramidės sė vet janė plotėsisht tė gabuara dhe tė pavlera shkencore.
Kjo ide rrjedh nga grekėt tė cilėt nuk ishin nė gjendje kuptonin se si mund tė ngriten ndėrtesa gjigante pa patur skllevėr. Herodoti i pari dha njė imazh skllavėruesi pėr Egjiptin.
Duke falenderuar zbulimit tė njė varreze punėtorėsh nė rrafshnaltėn e Gizehut si dhe teksteve tė ndryshme, shifet qartas se pjesėmarrėsit nė ndėrtimin e piramidės ishin punėtorė dhe qytetarė tė lirė tė cilėt nė kohėn e rritjes sė nivelit tė Nilit, thirreshin pėr angari vjetore.
 
... testet e para pėr shtatzaninė bėheshin me bretkoca. Nė fakt, amfibėt dhe veēanėrisht bretkocat Xenopus, kanė veēori tė hedhin vezė nė qoftė se ju inzhektohet urinė e grave shtatzėna. Ky qe testi i parė i dokumentuar shkencėrisht mbi shtatzaninė qė gjeti pėrdorim nga vitet 1930 dhe u bė shum i popullarizuar nė vitet 1940-1950 i quajtur si Testi i Hogben-it (sipas Lancelot Hogben, gjeneticien e zoolog britanik).

 

... ndėrprerja e dritės nuk do tė ju mbroj nga mushkonjat. Ēfar me tė vėrtetė i tėrheq ata ėshtė karbon dioksidi (CO2) qė njeriu liron me djersitje dhe frymėmarrje e ajo kėtė ėshtė e aftė ta “nuhas” dhe gjejė nga njė largėsi gjer mė 30m. Ajo ėshtė gjithashtu e tėrhjekur nga erė tė ndryshme tė lėkurės nga elementet qė e mbulojnė si acidet undyrore, acidi biturik ose acidi laktik, sebumi etj.  
... Njė fėmijė nė lindje, ka mė shum flokė  se ju! Faktikisht lindim me njė “kapital” prej rreth 5 milionė qime (pa marrė parasyshė gjininė), numėr ky qė zvogėlohet me moshėn.
Nė tė njėjtėn mėnyrė, njė foshnje po ashtu ka eshtėra mė shumė se njė i rritur (rreth 270 kundėr 206), ky dallim ėshtė pėr shkak tė shkrirjes nė njė (bashkangjitjes) sė disa eshtrave gjatė rritjes.
 
Bretkoca pėr Guiness, e madhe vetėm 7.7mm.
"Kjo kurrizore e vogėl u zbulua nė Guine tė Re", shpallėn tė mėrkurėn biologė amerikanė.
Kjo bretkocė, qė njihet tani me emrin shkencor Paedophryne amauensis, dhe i pėrket njė lloji tė panjohur mė parė,  Kjo bretkosė shfronėsoi peshkun nga Indonezia, Paedocypris progenetica, i cili ishte konsideruar mė parė si kurrizor mė i vogėl nė botė me njė madhėsi mesatare prej diēka mbi tetė milimetra.
Chris Austin, konservator nė Departamentin e Herpetologjisė (studimin e zvarranikėve dhe amfibėve) i Muzeut tė Historisė Natyrore tė LA (jug) dhe profesor ibiologjisė, e bėri zbulimin me kėrkuesė tė tjerė nė njė ekspeditė prej tre muajsh nė Guine tė Re, ishull mė i madh dhe mė i lartė tropikal.

 

Presidentėt "e majtė"
Nė mesin e
14 presidentėve tė fundit tė Shteteve tė Bashkuara, pesė janė dorėmajtė (ēollakė), (dy ambidekstėr), kurse statistikisht duhet tė jenė mė sė shumti dy. Dorėmajtė janė vetėm 10-15% e popullatės e pra, ata janė tė mbi-pėrfaqėsuar nė zyrėn e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara, ku nga viti 1929, numėrohen:

- Herbert Hoover (1929 - 1933)
- Harry Truman (1945 - 1953) [ambidekstėr]
- Gerald Ford (1974 - 1977)
- Ronald Reagan (1981 - 1989) [ambidekstėr]
- George Bush Sr (1989 - 1993)
- Bill Clinton (1993 - 2001)
- Barack Obama (2009 - aktualisht kryetar)
(Nuk ka dijeni pėr kryetarėt para vitit 1929).
Ndėr nėnkryetarėt “tė majtė” janė: Al Gore, Robert Dole, John Edwards dhe Ross Perot. Rastėsi apo predispozicionin? Pyetja mbetet e hapur.

 

Rreth 3 miliardė qeliza tonat vdesin ēdo minutė.
Trupi ynė pėrbėhet nga triliona qeliza, vetėm 10% do tė jetė janė tė pranishme (jetojnė) gjatė gjithė jetės sonė. Sigurisht se, qelizat tona pėrtėrihen vazhdimisht.
Nė qoftė se ne kemi vėnė krah pėr krah tė gjitha qelizat e trupit tonė, do tė fitojmė njė distancė prej 15.000 km dhe nėse shtojmė ADN-sė tonė (acid deoksiribonukleik) do tė kemi njė distancė prej 150 milion km, ndryshe thėnė, distanca Tokė - Diell .
Pėr qelizat e mbetura tėrė jetėn tonė, njė numėr ngelin pa ovula pas menopauzės megjithatė, qelizat Sertoli (nė gypthat farorė testikularė qė elaborojnė spermė, ata janė tė pranishme nė kushte tė favorshme fiziologjike deri nė vdekje. Qėndrojnė gjatė tėrė jetės sonė edhe neuronet (nė trū), natyrisht se pas njė moshe, ato shkojnė duke u pakėsuar.
 
Muri Kinez ka 2000 km. mė shumė se sa qė mendohej mė parė, duke “rritur” kėshtu gjatėsinė e tij nė 8851,8 kilometra.
Tė pėrkujtojmė se muri nuk ėshtė i vazhdueshėm, por pėrbėhet nga shumė degė, pėr njė gjatėsi totale prej 6259,6 km. Pjesa tjetėr e murit pėrbėhet prej 359,7 km. njėra pjesė dhe dy sish prej 232,5 km janė barriera natyrore (male, lumej, etj).
Kjo ėshtė pėrfshirja e disa nga kėto degėzimeve, ndonjėherė nė njė gjendje tė keqe dhe tė neglizhencės ekstreme, qė e vėshtirėson shum matjen e tij tė pėrpiktė. Faktikisht na duhet tė nė flasim pėr  "Murna tė Mėdhaja."
Gabimi i mėparshmėm u gjet duke pėrdorur pėr matje teknologji GPS dhe infrakuq qė u realizua kėtyre viteve tė fundit.
 
Nė Mesjetė, shtazėt dhe insektet duhej tė kishin shum kujdes sepse ata ose nxirreshin nė gjyq ose shkishėroheshin nga klerikėt. Nė kėtė periudhė, deliktet gjykoheshin nė civil ose penal gjė qė varej nga pėrgjegjėsia dhe jo nga «dorasi».
Sa i pėrket kishės, ajo shkishėroi insekte tė shumllojshme. Pėrmendet nė kėtė kontekst emri i Barthélémy de Chassanée i cili u bė i famėshėm duke mbrojtur tė drejtat e
zhuzhakėve tė vreshtės tė cilat prishnin pjergullat (nė Beaune) ose ato tė mijve (nė Autun). Ai vet publikoi veprėn «Kėshilla» nė vitin 1531 ku flet pėr kėta dy procese gjyqėsore...
 
Majmuni i gishtit ėshtė primati mė i vogėl nė botė. Ai mund tė rin i kapur pėr gishtin e njeriut andaj edhe emrat e tij simpatik. Pėrpos emrin tė pėrmendur mė lartė, ai quhet akoma Majmun Xhepi si dhe Luani i Vogėl. Ai me duarėt e vogla dhe me tėrė bukurinė e vet kacavirret pėr gishti dhe mbahet aq fortė sa qė na bėnė tė ndiejmė sikur dėshiron tė vij me na nė shtėpi.
Kėta majmunė i pėrkasin familjes Callitrichidae dhe jetojnė nė pyjet me lagėshti nė Brazil, Peru, Bolivi, Ekuador dhe Kolumbi.
 
Kryetari Richard Nixon ndėrtoi njė pistė pėr bowling nė Shtėpinė e Bardhė! 
Nė fakt Presidentit Truman ju ofrua dhuratė njė pistė e parė pėr ditėlindjen e tij nė vitin 1947, por ai e pėrdori atė shumė pak. Pista u zhvendos nė vitin 1955 nė vendin e ish-ekzekutivit dhe pastaj u pėrmirėsua nė vitin 1969 nė kohėn e Nixon-it, i cili adhuronte bowling-un.
Pėrmendim akoma se JFK ka ndėrtuar njė pishinė, kurse Bill Clinton njė stazė pėr jogging.
 

Fillimisht, njerėzit kishin tė drejtat e bazuara vetėm nė anėtarėsinė e tyre nė njė grup, nė familje ose klasė sociale. 539 p.e.s, Kirusi i Madh (Cyrus), pas pushtimit tė qytetit tė Babilonisė, krijoi njė precedent: qė ai liroi tė gjithė robėrit dhe i kėtheu nė shtėpi tė veta. Pėrveē kėsaj, ai tha se njerėzit kishin tė drejtė tė zgjedhin

Kjo ide mbi tė drejtat e njeriut u pėrhap me shpejtėsi nė Indi, Greqi dhe Romė. Ndėr dokumentet tjera mė tė rėndėsishme rradhiten:

1215: Magna Carta - (Karta e Madhe) duke i dhėnė popullit tė drejta tė reja dhe po aty, mbreti i nėnshtrohet ligjit.

28 Maj 1463 - Fermani i Sulltan Mehmet Fatihut, tė drejta e njeriut nė tė gjithė perandorinė qė nėnkupton nė plan tė parė tokat e pushtuara (shih mė poshtė).
 

 

 

Fermani i Sulltan Mehmet Fatihut mbi tė drejtat e njeriut shkruar me 28 Maj 1463, nė Millodrazh, i cili llogaritet si njėri ndėr dokumentet mė tė vjetra mbi tė drejtat e njeriut, thotė:
"Unė Fatih Sulltan Han shpall para tė gjithė botės se franēeskanėt e Bosnjės, pėr tė cilėt del ky Ferman, janė nėn mbrojtjen time dhe urdhėroj:
As njerėzit, emrat e tė cilėve shpallen kėtu, dhe as kishat e tyre tė mos shqetėsohen e tė mos dėmtohen. Le tė jetojnė nė paqė e tė qetė brenda Perandorisė sime. Tė gjithė kėta njerėz tė rėnė nė gjendje refugjati, le tė jetojnė tė lirė dhe tė sigurtė. Le tė kthehen ata nė ēdo pjesė tė perandorisė e tė vendosen e tė sistemohen pa frikė nėpėr manastiret e tyre..."
 
Ėshtė zakonisht e pamundshme qė gjatė tė teshmes, sytė tė mbahen tė hapur nėse nuk mbahen me ndihmė force tė jashtėme. Ėshtė ky njė fenomen refleksiv dhe pra, mund tė arrihet me ushtrim qė tė mbahen hapur. Poashtu ėshtė karakteristike shpejtėsia e ajrit, e parazitėve dhe lėngut tė hedhur me tė teshur qė arrin shpejtėsi mesatare prej 150-200 km/h.  
Rekordi nėnujorė ...
Peshku mė i shpejt nė botė ėshtė Istiophorus platypterus (apo nga emri shkencor i tij: Peshku me velė) i cili arrin gjatėsi maksimale prej 3m. dhe peshė 100kg. Ky peshk noton me njė shpejtėsi gjer mė 110km/h  por qėndresa nė kohėzgjatje ėshtė relativisht e shkurtėr.
Emri i tij vjen nga fluspa shpinore e cila ka formėn e velės dhe gjatė notimit nė thellėsi mė tė madhe, ajo palohet pėr tė zvogluar rezistencėn e ujit.
 
Turritopsis nutricula  ėshtė lloj meduze nga familja e hidrozoerėve. U zbulua nga biologėt e univerzitetit tė Lecce-s. Ajo ka madhėsi nga 4-5mm kurse rrjedh nga deti i Karibeve. Pėr rubrikėn tonė ka rėndėsi primare tė ceket se ajo, bilologjokisht shiquar, ėshtė e pavdekshme. Celulat e saja kanceroze stopojnė mekanizmin e apoptozės (vdekjes natyrore tė celulave) dhe kėshtu mundėsojnė pėrtrirjen e meduzės. Praktikisht, ajo plaket, mandej rinohet e kėshtu nė vazhdimėsi. Biologėt dhe gjeneticienėt pohojnė se kjo gjallesė ėshtė e vetmja ndėr qeniet komplekse tė ketė kėtė veti tė zbrapjes sė pleqėrisė dhe vdekjes.  
NEMO (48°50'S 123°20'W ) emėrtohet pika mė e largėt (poli detar) nga bregu i tokės qė gjindet nė oqean. Kjo pikė ėshtė nė jug tė Oqeanit Pacifik, 2 688km larg nga ujėdhesat Pitcairn (Dysi) nė veri, nga Motu Nui nė veri-lindje, ujėdhesa Maher (Antarktik) nė jug, ujėdhesa Katam (Chatham) ėshtė mė larg nė perėndim, kurse jugu i Kilit ėshtė nė lindje tė NEMO-s.

Njė fakt tjetėr tejet interesant ėshtė se nė kėtė vend, nė mė tepėr raste ėshtė regjistruar nga ana e National Oceanic and Atmospheric Administration (NOAA) njė «bloop» (blup), qė nė tė vėrtetė ėshtė njė ultrazė me frekuenca tė ulėta e prejardhja e tė cilit nuk dihet aspak. Ky zė mund tė dėgjohet nga ana e sensorėve gjer nė 5 000km largėsi. Ky bloop nuk ėshtė dėgjuar mė nga viti 1997 e kėtej.

 

 

Pullat postale nė mbarė botėn paguheshin nga pranuesi dhe ēmimi varej nga largėsia dhe pesha  e dėrgesės. Shpikėsi britanik Rowland Hill (nga Skotllanda), inicoi reformėn e postės nė vendin e tij dhe nė botė, mė vitin 1839, atij lindi ideja e pagesės nga ana e dėrguesit. Nė tė vėrtetė njė shėrbyese e bujtinės ku ndodhi Hill, njė shėrbyese pasi shiqoi mirė zarfėn qė kishte ca shenja tė vogla pėrmbi, i tha postierit se nuk  ka tė paguaj pėr letrėn e dėrguar nga i dashuri i saj. Ajo nga « kodi » kuptoi porosinė e tė dashurit dhe tani postės i ngelte tė bėjė « hamballin » pėr ta kėthyer letrėn prap. Kjo dukuri mashtrimi kishte filluar tė marrė hov… Hill e ndėrpreu.  

 

 

Flamuri tringjyrėsh me shiritė pingul, kaltėr-verdhė-kuq u adaptua nga Rumania mė 1867. Ky flamur ėshtė identik me atė tė Ēadit i cili pas fitimit tė pavarėsisė ka zgjedhur ngjyrat e njėjta pėr flamurin e vet dhe nga atėherė dy vendet kanė flamuj tė njejtė me njė nyansė tė vogėl  profesionalė tė ngjyrave: ngjyrė kobalt-kaltėr pėr Rumaninė kurse flamuri i Ēadit ka kaltėr -indigo. Ngjashmėri nė mes vete kanė edhe flamujt e Indonezisė e Monacos tė cilėt dallojnė vetėm nga gjėrėsia e shiriteve sikurse edhe flamujt e Luxemburgut e Holandės.

 

 

Mendimet dhe tė besuarit se Keopsi ėshtė shėrbyer me skllevėr pėr ndėrtimin e piramidės sė vet janė plotėsisht tė gabuara dhe tė pavlera shkencore.
Kjo ide rrjedh nga grekėt tė cilėt nuk ishin nė gjendje kuptonin se si mund tė ngriten ndėrtesa gjigante pa patur skllevėr. Herodoti i pari dha njė imazh skllavėruesi pėr Egjiptin.
Duke falenderuar zbulimit tė njė varreze punėtorėsh nė rrafshnaltėn e Gizehut si dhe teksteve tė ndryshme, shifet qartas se pjesėmarrėsit nė ndėrtimin e piramidės ishin punėtorė dhe qytetarė tė lirė tė cilėt nė kohėn e rritjes sė nivelit tė Nilit, thirreshin pėr angari vjetore.
 
Tetėkėmbėshi (oktopodi) ka tre zemra. Zemra kryesore zėvendėsohet  nga dy zemra tė vogla brankiale tė cilat thithin gjakun e oksigjenizuar nė verza. Tetėkėmbėshi ka gjakun e kaltėr e jo tė kuq si tek kurrizorėt tjerė sepse hemoglobina ėshtė e zėvendėsuar me hemocianinė. Kjo vjen ngase nė vend tė hekurit qė transporton oksigjenin  duke u oksiduar dhe kėshtu gjaku merr ngjyrėn e kuqe :

Fe2O3 (3 atome oksigjen tė transportuara pėr 2 atome hekur.) ;

te tetėkėmbėshi ėshtė remi (bakri) qė bėn kėtė transportim tė oksigjenit dhe me oksidimin e tė cilit fitohet ngjyra e kaltėr e gjakut :

Cu2O : 1 atom oksigjen pėr 2 atome bakėr.
 
Gjer nė shek e XVII shurra (e vetja ose e huaja) pėrdorej pėr larjen e dhėmbėve. Mendohej se ajo kishte veti zbardhuese dhe shėruese. Romakėt  e pėrdornin nė gjendje natyrore ose tė pėrzier me pluhura tjera abrazive. Lulėzoi edhe tregtia me importime nėpėr Europė, tė shurrės spanjole sepse sipas disa thashethėnave ishte me e mirė. Madame de Sévigne psh. i shkruante vajzės saj qė nė mėngjes tė shpėrlaj gojėn me shurrėn e vet tė fresket pėr tė mbajtur higjienėn e gojės nė nivel.  
Pishat janė ndėr bimėtt qė kanė jetė mijėvjeēare. Njė lloj pishe (Pinus longaeva) e shėnuar nė repertoarin WPN-114, nė pjesėn lindore tė kodrinės Wheelar tė Sierra Nevada-sė (SHBA) kishte nė mes 4900-5100 vjeē por u pre mė vitin 1964.

Pisha « Matuzalem » i ka 4600 vjet dhe gjindet nė lartėsi mbidetare prej 3050, nė White Muntains (Californie, SHBA).

Sipas specialistėve pisha longaeva jeton pėrafėsisht nė mes 5500 dhe 6000 vjet.

Nė mars tė vitit 1976 japonezėt raportojnė se disa lloje tė kedrit gjigant (Cryptomeria Japonica) janė tė datuar me karbon 14 (C14) dhe kanė jetuar nga 7200 vjet

Sekuoja mund tė jetoj 6000 vjet,
Baobabi mund tė jetoj 5000 vjet,
Trėndafili (bima) mund tė jetoj 1500 vjet.

 
Ndėrtimi i Xhamisė sė  Madhe tė Parisit ėshtė financuar nga shteti, vendim unik qė nga viti 1905 sepse Franca ėshtė shtet laik dhe qė nga viti i parapėrmendur nuk ka financuar asnjė ndėrtim kulti.

Me kėtė vendim Franca bėri mirėnjohje dhe homazh njėqind mijė myslimanėve tė vdekur gjatė Luftės se Parė Botėrore. Ndėrtimi filloi mė 1922 kurse pėrurimi u bė mė 1926. Aty morrėn pjesė kryetari francez Gaston Doumergue dhe sultani i Marrokut Mulla Jusufi.

Kjo xhami, luajti rol tė rėndėsishėm gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Aty gjetėn strehim shum civilė nė mes tė cilevė njė numėr i madh familje  jahudijėsh qė qėndruan aty pėr tėrė kohės gjer sa pėrgatiteshin dokumente tė duhura pėr t’u larguar nė zonė tė lirė ose nė Afrikė tė Veriut. Aty ishin tė stacionuar edhe elita e shejtarėve partizanė, me shumicė algjerianė nga Kabilia tė cilėt ndihmuan me tė madhe parushtistėt anglez.
 
Anekdota pėr mosndarjen  e Ēmimit Nobel pėr matematikė si pasojė e tradhtisė sė bashkėshortes sė Alfred Nobelit me njė matematikan ėshtė e pavėrtetė. Nė rradhė tė parė, ai fare ska qenė i  martuar dhe nėse eventualisht ka patur tradhti, atėherė mund tė flasim pėr mikeshėn e tij Sophie Hess e cila duket t’i ketė shkaktuar kokėēarje me studentin e ri Mittag-Leffler Gösta. Dy matematikanė suedez u munduan qė nė mėnyrė tė « prerė » tė demantojnė kėto « pėrgojime » mbi xhelozinė e Nobel-it por hec e besoju. Sidoqoftė pėr tė kompenzuar kėtė, tė themi shprazėti, 30 vjet mė vonė u themelua « Medalja Fields ».

Pėrkujtoj se me testamentin e Nobelit ēmimi ndahet pėr ata qė kanė bė njė shėrbim njerėzimit nė lėmitė si vijon : Fizikė, Kimi, Psikologji ose Mjekėsi, Letėrsi dhe Paqė.

(Nė foto: Mittag-Leffler Gösta)

 

 

Sipas njė studimi tė udhėhequr nga grup ekspertėsh tė Komisionit Klimatologjik tė ngarkuar pėr motin dhe fenomenet meteorogjike nė botė (OMM), kanė shėnuar rekord tė ri tė shpejtėsisė sė erės nė rafale, qė  ėshtė regjistruar mė 22 01 2010 kur ajo arrini 408km/h.
Rekordi i pėrparshėm prej 372 kilommetra nė orė ėshtė   regjistruar mė 1934 mbi majen e malit Washington, nė New Hampshire (ShBA).
 
Dėrgimi i letrave-E (e-mail)e ndot ajrin. Njė dėrgesė prej  1 Mo (rreth katėr faqe A4) e drejtuar njė pranuesi harxhon 20gr. CO2 qė ėshtė e barabartė me njė poēe 60 W e dhezur me kohėzgjatje prej 25 minutash. Adresimi mė tepėr personėve si dhe pjesėt e bashkangjitura e risin akoma mė tepėr ndotjen. Nėse vazhdohet me kėtė intenzitet, mė vitin 2020 ndotja e pėrgjithėshme e natyrės nga letrat-E do tė arrin 4%.
Spjeguar me fjalė tė tjera do tė thotė: Me njė letėr-E me madhėsi 1 Mo, ia shkėpusim nė pakthim natyrės sonė ekuivalencėn prej 5gr. hekur dhe 5cl. vajguri.
 

Fjala (fjalia) shah mat qė don tė thot fund i njė ndeshje nė lojėn e shahut ka prejardhje arabo-persane. Loja nė tė vėrtetė ka nismė indo-persane por arabėt e pėrsosin, i ndėrtojnė rregullat dhe e pėrhapin nė botė.Kjo fjali pėrkthehet nė gjuhėn tonė si mbreti i zėnė, mbreti i robėruar ose humbje e mbretit.
Nė tė gjitha gjuhėt botėrore u ruajtė rrėnja arabo-perse dhe kėshtu nė Indi kjo lojė quhet Shatrang nė persisht Shatarunga, nė turqisht Satranē, nė frengjisht Echecs, dhe nė anglisht Chess etj.
Mendohet se nė Europė loja mbėrrini nga mezi i shek IX.

 
Dejka (apus apus), zog migrues qė i ngjanė dallėndyshes, mund tė kaloj dy e deri tre vjet pa ndėrpre nė fluturim ! Praktisht ndalet vetėm pėr t’i lėshuar vezėt dhe pėr kllukje. Ajo pra ėshtė rekordmene botėrore nė fluturim tė pandalė por edhe rekordmene e shpejtėsisė  pėr tė gjitha  llojet e gjallesave. Ajo arrin tė fluturoj gjer 130km/h. Dijmė se dejka mund tė jetoj gjer nė moshėn 21 vjeēare qė don tė thotė se gjatė kėsaj kohe ajo kalon mesatarisht 6,5 million km. Qė ėshtė e barabartė me tetė shko-eja Tokė – Hėnė.  

 

Louis XIV ka bė vetėm njė banjo gjatė jetės sė tij e kėtė, nė vitin 1685. Nė tė vėrtetė medicina perėndimore e asaj kohe mendonte se lėkura mund tė dėmtohej dhe tė rrezikonte shėndetin e pėrgjithėshėm.
Pastėrtia mbahej me fėrkimin e fytyrės dhe duarėve me leckė pak tė ngjirė me alkohol ose me ujė tė pėrzier me misk tė ndryshėm.
 
Numri i tė lindurve nga krijimi i njeriut tė parė e mė sot rrotullohet rreth 80 miliard, nga tė cilėt, 50% erdhėn nė botė kėtyre dy mijėvjeēarėve tė fundit kurse dy shekujt e fundit kanė lindur rreth 15 miliard. Nė jetė janė poshtė lartė 12% i numrit tė pėrgjithėshėm tė lindurve. Pėr shek. XXI parashihen 13 mld. lindje e po aq pėr nė shek XXII.  
Minjtė, lepujt dhe kuajt nuk janė tė pajisur fiziologjikisht me asnjė mekanizėm qė do tė ju mundėsonte tė vjellurit qė pėrjashton elementet helmuse nga organizmi. Kjo vjen nga shkaku se ata janė tė pajisur me afėsinė relativisht tė pasur qė tė dallojnė ushqimet potencialisht helmuese para se t'i konsumojnė.  
Nga fillimi i ndarjes sė ēmimit Nobel (1901) disa laureatė e refuzuan por janė Jean-Paul Sartre (letėrsi, 1964) dhe Duc Tho (Negociatat pėr paqė 1973) refuzues tė vėrtetė. (Duc Tho tha se paqa s' ėshtė arritė).
   Boris Pasternak (letėrsi, 1958) refuzoi nėn shtypjen e sistemit komunist qė e konsideronte kėtė ēmim si akt kundėrkombėtar.
    Gjermanėt : Mė 1936 Karl von Ossietzky i burgosur nė kamp pėrqėndrimi, mandej Richard Kuhn, (Nobel pėr kimi 1938), Adolf Butenandt (Nobel pėr kimi 1939) dhe Gerhard Domagk (Nobel – fiziologji, medicinė 1939) qenė tė deturuar tė heqin dorė nga pranimi i ēmimit.
   E. J. Corey, refusoi me arsyetimin se e donte vet kėtė ēmim e jo tė ndarė me tė tjerė, dhe mė 1990 (kimi) e fitoi plotėsisht vet.
 
Gjatė Terorit  nė Francė qė filloi nė gusht 1792 e gjer nė pėrundim tė tij mė korrik 1794 ėshtė kalimi i nxirė Revolucionit Francez. Me ramjen e roajalistėve, filloi prerja e kokave. Sipas tė dhenave, gjatė kėsaj kohe dyvjeēare iu pre koka rreth 16 000 – 17 000  njerėzve, qė do tė thot 23 koka tė shkurtuara brenda njė dite ose ndryshe tė themi, njė kokė nė orė.
Kėsaj i shtohen edhe pėrafėrsisht 25 000 egzekutime me procedura tė shpejta e tė pėrcipta, si  dhe afro gjysėm million burgosje.
 
Njė studim i publikuar nė Biology Letters tė Royal Society tė Akademisė britanike tė shkencave, thuhet se morri ka egzistuar qė nė kohėt e dinosaurėve.
Shkencėtarėt mbėshteten gjithashtu edhe nė faktin se morrat janė shum tė rezistueshėm e kjo bėri qė tė ju mbijetojnė ndryshimeve tė kushteve klimatike gjatė shekujve.
 
Nė Oimiakon, fshat nė Siberinė Orientale, janė regjistruar temperaturat mė tė ulėta nė botė nė zonė tė banuar (-71.2°C). Variabilja gjatė muajėve tė dimrit (tetor-prill) qėndron nė mes –20°C e –50°C. Ja disa shembuj qė bėjnė tė kuptohet mė sė miri gjendja reale e kėtuhit :
uji  valė i hedhur nė ajėr, ngrinė akoma pa ra nė tokė ;
frigoriferėt tonė pėr ngrirje kanė temperaturė prej -18°C ;
pėr ti ikur ngrirjes, motori i veturave rin duke punuar pandėrpreje qė nga tetori gjer nė maj;
nėse shuhet motori dhe nxemja, temperatura nė veturė me xhama tė dyfishtė, kalon pėr 7 min. nga 21°C nė 0°C kurse brenda 30min. bie nė –30°C.
 
Diamanti mė i madh  nė botė u zbulua nė Afrikė tė Jugut mė 1905, nė minierėn « Premier ». U vendos nė skeptrin e Mbretėreshės sė Anglisė dhe u emėrtua Great Star of Africa. Pas gėdhendjes, ka madhėsinė prej : 53mm x 44mm x 29mm, dhe  pėrbėhet nga 76 faqe. Nga pjesa brut, 3.106 karatėsh, u gėdhendėn edhe 7 pjesė tė tjera e dy pjesė janė akoma nė formėn e tyre tė parė.

Tė dhėna tė tjera :

Emri Cullinan I - Great Star of Africa
Forma : Dardhė
Ngjyra : Bardhė
Carat (pas gėdhendjes) : 530.20
Carat (brut) : 3106.00
 

Lexo mė shum:  >1<   >2<

 




 

 


 

     
Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .